Aurelijus Veryga

Veryga paragino savivaldybes aktyviau įvesti karantino apribojimus

(atnaujinta 16:05 2020.09.28)
Patvirtintas 17-os didelės rizikos savivaldybių, kuriose bus vykdomas intensyvesnis gyventojų tikrinimas dėl COVID-19, sąrašas

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Savivaldybės turi didelę veiksmų laisvę ir neturėtų laukti, kol Sveikatos apsaugos ministerija jose paskelbs karantiną, per pirmadienio spaudos konferencija pareiškė ministras Aurelijus Veryga.

Šią savaitę patvirtintas 17-os didelės rizikos savivaldybių, kuriose bus vykdomas intensyvesnis gyventojų tikrinimas dėl COVID-19, sąrašas. 

Šiuo metu tarp labiausiai paveiktų savivaldybių yra Raseinių ir Radviliškio savivaldybės. Pasak ministro, sergamumo rodikliai yra nemaži Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, Ukmergės, Kelmės rajonų, Vilniaus miesto bei Jurbarko rajono savivaldybėse.

Kaip pažymėjo SAM vadovas, sulaukiama savivaldybių vadovų nuogąstavimų, kad ministerija atskiruose rajonuose neskelbia karantino. Veryga teigė, kad savivaldybės pačios turi pakankamai didelę veiksmų laisvę ir net nepaskelbus karantino gali pačios uždrausti renginius, įvedinėti nuotolinį darbą ir ugdymą bei riboti lankytojų skaičius kavinėse ir įstaigose.

"Dalis savivaldybių tuo naudojasi, tokias priemones taiko. Taip pat, vietose, kur neįmanoma užtikrinti atstumų laikymosi, savivaldybės taip pat gali taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, trumpinti naktinių klubų darbo laiką", — sakė Veryga.

SAM vadovas taip pat teigė, kad nuo šiandien bus testuojama daugiau medikų ir socialinės globos įstaigų darbuotojų.

"Nuo šiandien atnaujinta profilaktinių tyrimų tvarka, bus testuojami ir gydymo įstaigose praktiką atliekantys studentai, taip pat plečiamos tyrimo apimtys sveikatos priežiūros įtaigose. Didelės rizikos savivaldybėse bus testuojama daugiau gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojų", — paskelbė Veryga.

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje patvirtinti 4490 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2052 asmenys, 2327 pasveiko. Bendras mirties nuo šios ligos atvejų skaičius išaugo iki 92.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 32,7 mln. žmonių, mirė daugiau nei 991 tūkst.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Penktadienio, rugsėjo 25 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 31,2.

Tegai:
Aurelijus Veryga, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (382)
Vyras, archyvinė nuotrauka

SAM: dar 8 savivaldybėms gali grėsti karantinas

(atnaujinta 11:17 2020.10.24)
Į "raudoną" zoną pateko ir didieji šalies miestai. Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 dienos imtinai, "raudonajai" zonai priskiriamos dar aštuonios Lietuvos savivaldybės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo pirmadienio į "raudoną" zoną pateks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės. 

Šiuo metu į raudonąją zoną įtraukta 21 šalies savivaldybė, geltonąją – 26, žaliąją – 13. 

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. 

Sprendimai dėl karantino paskelbimo konkrečiose savivaldybėse yra priimami trečiadieniais Vyriausybės posėdyje. Taigi, ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę.

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Karantinas pratęstas Raseinių rajono savivaldybėje.

Karantino režimo trukmė – nuo spalio 26 dienos 00:00 val. iki lapkričio 9 dienos 24:00 val.; Raseinių rajono savivaldybėje – iki lapkričio 6 dienos 24:00 val.

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią ir raudoną. 

Nauhžjausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms Lietuvoje siekia 9104. Iki šiol nuo koronaviruso mirė 126 žmonės. 

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (382)
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žada padidinti pensijas

(atnaujinta 10:38 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša spaudos tarnyba.

Planuojama, tai atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Baltijos respublika užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui