Medikai

Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių

(atnaujinta 10:20 2020.09.29)
Per pandemijos, kuri buvo paskelbtą kovo mėnesį, laikotarpį COVID-19 virusu užsikrėtė daugiau nei 33 milijonai žmonių, Lietuvoje — beveik 4,5 tūkstančio

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Pasaulyje daugiau kaip milijonas žmonių mirė nuo koronaviruso, tokius duomenis pateikia Džonso Hopkinso universitetas.

Antradienio 7:30 val. duomenimis, užregistruota 1 000 867 mirtys, iš viso per pandemiją užsikrėtė 33 282 969 žmonės.

Daugiausia aukų užfiksuota JAV, kur nuo COVID-19 mirė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Antroje vietoje yra Brazilija — daugiau nei 140 tūkstančių mirusių žmonių, trečioje — Indija, kurioje užregistruota per 95 tūkstančius mirčių.

JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Gutereso (Antonio Guterres) teigimu, koronaviruso aukų skaičius visame pasaulyje yra "pritrenkiamas". Pasak jo, viruso plitimui, darbo praradimui ir sukrėtimams nėra pabaigos.

"Mes galime įveikti šią problemą. Turime mokytis iš klaidų. Svarbu atsakingas valdymas. Svarbus mokslas. Svarbus bendradarbiavimas", — pažymėjo Guteresas.

Tuo tarpu, jo nuomone, dezinformacija apie koronavirusą žudo žmones.

Kol pasaulis negavo vakcinos, generalinis sekretorius paragino laikytis atstumo, dėvėti kaukes ir plauti rankas.

Pasak PSO ekstremalių situacijų sveikatos apsaugos srityje programos direktoriaus Maiklo Rajano (Michael Ryan), oficialūs koronaviruso mirčių skaičiai pasaulyje greičiausiai yra mažesni nei realūs.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimas. Per pastarąją parą koronavirusas buvo nustatytas 105 žmonėms. Nuo pandemijos pradžios susirgo 4490 žmonės, mirė 92 pacientai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Penktadienio, rugsėjo 25 dienos, duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 31,2.

Tegai:
Lietuva, pandemija, mirtis, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (350)
Dar šia tema
Medikai pataria, kaip apgauti virusą
"Maximos" darbuotojai Radviliškyje nustatytas COVID-19 virusas
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 17-oje didelės rizikos savivaldybių
Dėl pandeminės situacijos "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus nuotoliniu būdu
Ignalinos atominė elektrinė, archyvinė nuotrauka

IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai

(atnaujinta 15:21 2020.10.21)
 Išmontavimo darbus 2-ojo energijos bloko R1 ir R2 darbo zonose yra numatya atlikti iki 2028 metų gegužės

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Ignalinos atominėje elektrinėje pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai, praneša spaudos tarnyba.

Pagal Galutinį eksploatavimo nutraukimo planą (GENP), IAE vykdo keletą atskirų nebeeksploatuojamos įrangos išmontavimo ir dezaktyvavimo projektų. Vienas tokių projektų yra "IAE 2-ojo energijos bloko reaktoriaus R1 ir R2 darbo zonų įrangos išmontavimas ir dezaktyvavimas", kurio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūra yra įvardinama kaip pirminis projekto įgyvendinimo etapas.

Išmontavimo darbus 2-ojo energijos bloko R1 ir R2 darbo zonose yra numatya atlikti iki 2028 m. gegužės.

"Projekto tikslas – išmontuoti ir dezaktyvuoti 2-ojo energijos bloko reaktoriaus R1 ir R2 darbo zonų nebeeksploatuojamą įrangą, siekiant vėliau atlikti susidariusių atliekų pirminį apdorojimą ir galutinį sutvarkymą laikantis galiojančių šią veiklą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų", - teigiama pranešime.

Pagrindiniai planuojamos ūkinės veiklos darbai priskiriami radiologiniu požiūriu pavojingiems darbams, todėl, organizuojant ir vykdant minėto projekto darbus bus atsižvelgiama į IAE galiojančių radiacinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus. Vykdant planuojamą ūkinę veiklą, susidarys apie 2 121,8 t atliekų.

IAE pažymi, kad planuojama ūkinė veikla neturės jokio kito reikšmingo radiologinio poveikio aplinkos komponentams arba visuomenės sveikatai.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei vyks Visagino miesto savivaldybėje spalio 29 dieną.

Ignalinos AE demontavimas

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Tegai:
Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Dar šia tema
Ignalinos atominėje elektrinėje įvyko incidentas
Ignalinos AE ekspozicijų salėse stabdomas lankytojų priėmimas
Ekspertas: Lietuva niekada neturės IAE reaktoriaus utilizacijos technologijos
Tuščia mokyklos klasė

Nuspręsta, kaip mokysis moksleiviai po rudens atostogų

(atnaujinta 15:21 2020.10.21)
Lietuvos moksleiviai savaitę po atostogų mokysis nuotoliniu būdu. Ministrų kabinetas atmeta idėją pratęsti atostogas dviem savaitėmis

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė nusprendė atsisakyti idėjos pratęsti rudens atostogas dar savaitei. Apie tai buvo pranešta Vyriausybės posėdyje.

Pagal naujausią įsakymą, nuo lapkričio 26 iki lapkričio 1 dienos moksleiviai atostogaus, o tada dar savaitę mokysis nuotoliniu būdu.

Be to, Vyriausybė suskirstė savivaldybes į zonas. Kiekviena iš jų gaus skirtingus patarimus, kaip elgtis plintant koronavirusui.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 8,2 tūkstančio COVID-19 atvejų, mirė 120 pacientų. Per praėjusią parą buvo pasiektas naujas rekordas — iš viso nustatyta 311 koronaviruso atvejų.

Intensyvūs tyrimai šią savaitę atliekami 19 savivaldybių, įskaitant tokius miestus kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Druskininkai, Elektrėnai, taip pat Raseinių, Kelmės, Joniškio, Plungės rajonus.

PSO duomenimis, per pastarąją savaitę pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 2,4 mln. Tai yra didžiausias per septynias dienas nustatytas skaičius nuo pandemijos pradžios. Žuvusiųjų skaičius išaugo daugiau nei 36 tūkstančiais — tai beveik prilygsta praėjusios savaitės rodikliams.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni











































 


L

Tegai:
mokyklos, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (350)
Dar šia tema
Įsigalioja nauji apribojimai keliaujantiems į Kiprą ir Latviją
Kokie COVID-19 apribojimai taikomi vykstantiems į kitas ES šalis lietuviams
Marijampolės meras žada naujus griežtus apribojimus dėl didelio COVID-19 skaičiaus  
Gitanas Nausėda

Nausėda ragino skirti daugiau finansavimo mokslo centrams

(atnaujinta 14:32 2020.10.21)
Šalies vadovas pažymėjo, kad mokslo komercializacija – tai pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė skirti mokslo sričiai apie 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas trečiadeinį lankėsi Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centruose, kur susipažino su prof. V. Šikšnio su komanda atrasta DNR žirklių technologija ir su mikrolazerių gamybos laboratorija.

"Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. <...> Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą", – teigė šalies vadovas.

Vizito metu daug laiko skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai, susipažinta su modernia technologija, kuri išnaudojama konkretiems ir finansiškai patraukliems užsakymams visame pasaulyje. Tai, anot prezidento, yra neatsiejama inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos ir Gerovės valstybės vizijos dalis. Verslo, industrijos užsakymai formuoja nemažą dalį šių centrų metinių pajamų.

Гитанас Науседа посетил Центр физико-технологических наук Государственного научно-исследовательского института и Центр наук о жизни Вильнюсского университета
Prezidentas Gitanas Nausėda mokslų centre, spalio 21 d.

Pranešama, kad per pastarąjį dešimtmetį svariai pajudėta į priekį mokslo tyrimų ir mokslo bendradarbiavimo su verslu srityse – skaičiuojama, kad investuotas 1 euras grąžina 2,8 euro. Centrai tampa lyderiaujančiais savo srityje, pajamos iš verslo užsakymų siekia iki 40 proc. centrų biudžeto.

Tačiau su centrų mokslininkais apie Lietuvos mokslo ateitį diskutuodamas šalies vadovas pabrėžė, kad turime nesustoti, skirti daugiau dėmesio bei finansavimo ir kalbėti apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar skiriama 0,9 proc. BVP.

Europos Komisija pažymi, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą padėtų didinti konkurencingumą, inovacijas ir šalies pajėgumą naudoti technologijas, taip pat skatinti pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda tikisi, kad ES ignoruos Tichanovskajos "tarptautinę paiešką"
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Nausėda pasisakė apie mažą NVSC finansavimą pandemijos metu