Vilkas, archyvinė nuotrauka

Artėjant medžioklės sezonui, siūloma leisti sumedžioti 175 vilkus

(atnaujinta 14:22 2020.09.30)
Kartu teigiama, kad Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir trunka iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Siūloma per būsimą vilkų medžioklės 2020–2021 metų sezoną, prasidedantį nuo spalio 15 dienos, leisti sumedžioti 175 vilkus, praneša Aplinkos ministerija (AM).

Pabrėžiama, kad šis siūlymas parengtas, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, taip pat siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių gyvūnų populiacijos lygį.

"Vilkas yra saugoma rūšis. Pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją, vadinamąją Berno konvenciją, ES Buveinių direktyvą ir kitus teisės aktus Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą", — teigiama pranešime.

Kartu teigiama, kad Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir trunka iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Pranešime taip pat teigiama, jog vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka nemaža.

Kompensacijoms už šią žalą ūkininkams pernai iki rugsėjo mėnesio Aplinkos ministerija skyrė 71,2 tūkst. eurų, o šiemet iki rugsėjo mėnesio — 74,7 tūkst. eurų.

Pagal Vilko apsaugos planą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM jau kelinti metai renka informacija ir duomenys apie vilkų populiaciją

Šiais metais, siekiant nustatyti esamą vilkų populiacijos būklę, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės Ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai atliko šių surinktų duomenų analizę, tyrinėjo sumedžiotų vilkų genetiką. Mokslininkai nustatė, kad Lietuvos vilkų populiacija dabartiniu metu sėkmingai atstatinėja genetinę įvairovę. Pagal mokslininkų pateiktą ataskaitą Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.

Būtent pagal VDU mokslininkų mokslinio-taikomojo darbo "Vilkų tyrimų paslaugos 2020 metais" galutinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir siūloma nustatyti maksimalius — 175 vilkų — medžioklės limitus. 

Tegai:
Medžioklės įstatymo pataisos, Medžioklės įstatymas, medžioklės sezonas, vilkai
Dar šia tema
Klaipėdoje girti vyrai veržėsi į policijos komisariatą
Ignalinos AE ekspozicijų salėse stabdomas lankytojų priėmimas
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius

Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.

Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.

Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas