Apeliacinis teismas

Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  

(atnaujinta 07:06 2020.10.01)
Ryšardas Burda, buvusio TSRS KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas, suabejojo ​​Rimšelio nešališkumu  

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė užginčyti teisėjų kolegijos pirmininką Ernestą Rimšelį, nagrinėjantį 1991 metų sausio įvykių Vilniuje bylą. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba. 

"Advokatas, ginantis nuteistuosius Michailą Golovatovą ir Jurijų Melį, iškėlė abejones dėl teisėjo Ernesto Rimšelio nešališkumo. Tokios abejonės buvo siejamos su galimu teisėjo dalyvavimu rengiant Baudžiamojo kodekso pataisas 2011 metais. Tuo metu Rimšelis buvo Respublikos Prezidentės patarėju teisės klausimais, taip pat dirbo Mykolo Romerio universitete (MRU) lektoriumi, todėl, advokato nuomone, teisėjas negalėjo neprisidėti prie Kodekso pataisų", — teigiama pranešime.

Teismas nustatė, kad Rimšelis nebuvo darbo grupės, rengusios Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo projektą, narys, taip pat nedalyvavo šio projekto pristatyme ir svarstyme Seime. Be to, jis nesukūrė projekto kaip mokslininkas.

"Taigi, teisėjų, sprendusių pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimą, vertinimu, teisėjas E. Rimšelis, eidamas Respublikos Prezidentės patarėjo teisės klausimais pareigas, nedalyvavo Baudžiamojo kodekso pakeitimų įstatymo projekto rengimo bei jo svarstymo procese", — rašoma pranešime. 

Pažymima, kad Sausio 13-osios byloje tęsiamos baigiamosios kalbos. Kitas posėdis vyks 2020 metų spalio 1 dieną, vėliau posėdžiai vyks po 2 savaičių. 

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl Sausio 13-osios bylos, pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčias nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
teismas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Dar šia tema
Įvardyta Sausio 13-osios bylos apeliacijų nagrinėjimo Vilniuje data
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda džiaugiasi sutapimu antrasis Seimo rinkimų turas vyksta per Konstitucijos dieną

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Prezidento manymu, tai, kad didelė rinkėjų dalis nusprendžia nebalsuoti, jam reiškia, jog Lietuvoje vis dar tvyro pernelyg daug nusivylimo.

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta per Konstitucijos dieną, apie tai savo Facebook paskyroje parašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Juk būtent Konstitucijos dėka kiekvienas mūsų turime teisę, kurios trokšta ir dėl kurios kovoja kai kurių kaimyninių valstybių gyventojai. Mes galime demokratiškai, slaptai ir nevaržomai rinkti savo valdžią — o po to reikalauti jos atsakomybės", — rašo prezidentas.

Pasak Nausėdos, tai, kad didelė rinkėjų dalis nusprendžia nebalsuoti, jam reiškia, jog Lietuvoje vis dar tvyro pernelyg daug nusivylimo.

Taip pat jis viliasi, kad naujai išrinktas Seimas, ne tik proginėse kalbose, bet ir praktiniame gyvenime vadovausis konstituciniu atsakingo valdymo principu.

"Tik taip gali būti atkurtas žmonių pasitikėjimas tiek šia ypatingai svarbia valdžios institucija, tiek ir visu įstatymų leidybos procesu", — sakė šalies vadovas.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Seimo rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Sputnik Lietuva paklausė vilniečių, kas laimės Seimo rinkimus
Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų
2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimo narys Simulik užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 08:56 2020.10.25)
Politikas patikino, kad kalbėjo su šeimos gydytoja ir žino simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai bus vežamas į ligoninę

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Valerijus Simulik pranešė užsikrėtęs koronavirusu. Šią informaciją jis patvirtino Facebook, pasidalindamas testo rezultatų nuotrauka.

"Gavau atsakymą. Mano koronaviruso testas — teigiamas. Iki paskutinės minutės tikėjausi, kad to nebus. Vyliausi, jog tai tik peršalimas ar kas nors panašaus. Nieko nepadarysi, yra kaip yra", — rašo politikas.

Vyras pabrėžia, kad kol kas izoliuojasi namuose ir laukia, kas bus toliau.

"Kalbėjau su šeimos gydytoja, žinau simptomus, kuriems pasireiškus tikriausiai būčiau vežamas į ligoninę. Kol kas tokių nejaučiu, gal ir nepajusiu. Esu paskambinęs visiems, su kuriais pastaruoju metu bendravau, perspėjau dėl situacijos", — paaiškino Simulik.

Lietuvoje keletą dienų iš eilės fiksuojami nustatytų per parą naujų koronaviruso atvejų antirekordai. Šeštadienį nustatytas didžiausias užsikrėtusių žmonių skaičius — 474. Per visą pandemijos laiką Lietuvoje susirgo 9578 gyventojai, mirė 129 gyventojai.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Seimas, Seimo nariai
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka įspėjo apie atsakymą Lietuvos ir Lenkijos agresijos atveju

(atnaujinta 09:23 2020.10.25)
Kaip Baltarusijos lyderis sakė pokalbyje su Amerikos valstybės departamento vadovu, Minskas ir Maskva turės reaguoti ir ginti teritoriją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka telefoninio pokalbio metu su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi sakė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė, Minskas ir Maskva yra pasirengę kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

Kaip praneša "BelTA", Baltarusijos lyderis taip pat atkreipė dėmesį į paramą, kurią Rusija dabar teikia kaimyninei šaliai. Be to, jis pabrėžė, kad Maskva nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus.

"Tuo pačiu metu šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes. Visų pirma, laikantis KSSO susitarimo — dėl bendros erdvės apsaugos — Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti", — sakoma Baltarusijos agentūros medžiagoje.

Savo ruožtu Pompėjas teigė, kad "nei NATO, nei Lenkija ir Lietuva neturėtų bijoti tokios grėsmės, nes jos nėra".

Be to, esą buvo ir kitų temų.

"Kita pokalbio tema buvo vieno iš JAV piliečių likimas Baltarusijoje [JAV pilietis, Baltarusijos politinis strategas Vitalijus Škliarovas yra baudžiamosios bylos kaltinamasis — Sputnik]", — sakė ONT televizijos kanale.

Pasak jo, Baltarusijos prezidentas taip pat sakė, kad Baltarusija atidžiai stebi politinę kampaniją JAV, palinkėjo sėkmės ją įgyvendinant apskritai ir asmeniškai prezidentui Donaldui Trampui.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Lenkija, Lietuva, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke
Baltarusija palaidojo "spalvotąją revoliuciją"