Apeliacinis teismas

Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  

(atnaujinta 07:06 2020.10.01)
Ryšardas Burda, buvusio TSRS KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas, suabejojo ​​Rimšelio nešališkumu  

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė užginčyti teisėjų kolegijos pirmininką Ernestą Rimšelį, nagrinėjantį 1991 metų sausio įvykių Vilniuje bylą. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba. 

"Advokatas, ginantis nuteistuosius Michailą Golovatovą ir Jurijų Melį, iškėlė abejones dėl teisėjo Ernesto Rimšelio nešališkumo. Tokios abejonės buvo siejamos su galimu teisėjo dalyvavimu rengiant Baudžiamojo kodekso pataisas 2011 metais. Tuo metu Rimšelis buvo Respublikos Prezidentės patarėju teisės klausimais, taip pat dirbo Mykolo Romerio universitete (MRU) lektoriumi, todėl, advokato nuomone, teisėjas negalėjo neprisidėti prie Kodekso pataisų", — teigiama pranešime.

Teismas nustatė, kad Rimšelis nebuvo darbo grupės, rengusios Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo projektą, narys, taip pat nedalyvavo šio projekto pristatyme ir svarstyme Seime. Be to, jis nesukūrė projekto kaip mokslininkas.

"Taigi, teisėjų, sprendusių pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimą, vertinimu, teisėjas E. Rimšelis, eidamas Respublikos Prezidentės patarėjo teisės klausimais pareigas, nedalyvavo Baudžiamojo kodekso pakeitimų įstatymo projekto rengimo bei jo svarstymo procese", — rašoma pranešime. 

Pažymima, kad Sausio 13-osios byloje tęsiamos baigiamosios kalbos. Kitas posėdis vyks 2020 metų spalio 1 dieną, vėliau posėdžiai vyks po 2 savaičių. 

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl Sausio 13-osios bylos, pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčias nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
teismas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Įvardyta Sausio 13-osios bylos apeliacijų nagrinėjimo Vilniuje data
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Žmogus su antrankiais

Didžioji dalis sukčiavimų praėjusiais metais organizuota Praveniškių pataisos namų

(atnaujinta 22:24 2021.03.02)
Pernai buvo registruoti 2 264 sukčiavimo nusikaltimai, stebima tendencija, kad didžioji dalis sukčiavimų 2020 metais buvo organizuota iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu. 

"Pataisos įstaigose jau daugelį metų yra naudojamos įvairios prevencinės priemonės: tikrinami įeinantys asmenys, taip pat darbuotojai,  atliekamos kratos, vykdoma kriminalinė žvalgyba, nemažai investuota į mobilaus ryšio blokavimo ir detektavimo sistemas. Akivaizdu, kad to nepakanka — turime veikti bendrai ir sutelktai, ieškoti inovatyvių sprendimų ir užbėgti už akių nusikaltimams", — sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. 

Pasak ministrės, turi būti plečiamas bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo įstaigomis, o su telekomunikacijų bendrovių atstovais ieškoma kitų būdų, leisiančių blokuoti sukčiavimą vykdančių asmenų iš pataisos įstaigų skambučius.

Praėjusiais metais Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo aptikti ir perimti 5 246 mobilūs telefonai, iš jų 1 338 paimti bandant juos perduoti įkalintiesiems, o 3 908 rasti įstaigos viduje. Taip pat paimta 4 691 telefono SIM kortelė, iš jų 1 448 kortelės paimtos bandant jas perduoti, o 3 243 kortelės rastos jau pas nuteistuosius. 

Matoma tendencija, kad didžioji dalis sukčiavimų 2020 m. buvo organizuota iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Kitos dominuojančios pataisos įstaigos, iš kurių organizuoti sukčiavimai, yra Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus pataisos namai.

Tegai:
Pravieniškių pataisos namai, sukčiavimas
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Nord Stream-2 statybos

Karas dėl "Nord Stream-2" baigiasi, ar Lenkija yra pralaimėtoja?

(atnaujinta 22:27 2021.03.02)
Džo Baidenui "Nord Stream-2" nė motais, naujų sankcijų nebus, įsitikinę Vakarų žurnalistai. Tai reiškia, kad "karas" eina link pabaigos, ir Lenkija, matyt, pralaimės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vokietija jau seniai leido suprasti, kad mūru stos už "Nord Stream-2", rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Kiekvienas naujas teiginys tik patvirtina šią nuostatą. Iš esmės tik Donaldas Trampas trukdė įgyvendinti šį projektą. Dabar jo nebėra, o naujajam Amerikos prezidentui reikia užmegzti ryšius su JAV įžeista Europa. Atitinkamai, Vašingtonas, matyt, vis dėlto pasisuks veidu į Berlyną, leis užbaigti ir paleisti dujotiekį.

Atrodytų, ką su tuo bendro turi Varšuva? Atsakymą pateikia savaitraščio "Myśl Polska" žurnalistas Stanislavas Levickis. Lenkija daugiau nei du dešimtmečius kovojo prieš Rusijos dujas, ir kova netrukus bus pralaimėta. 1994 metais sudarytas tarptautinis susitarimas dėl dalies "Jamal-Europa" dujotiekio per Lenkijos teritoriją statybos koordinavimo. Tame pačiame dokumente buvo pasakyta, kad bus pirmoji ir antroji linijos. Varšuva nesutiko su antrąja, ir Maskva nusprendė "Nord Stream" nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Užbaigus "Nord Stream-2", tiek Lenkija, tiek Ukraina praras galimybę kaišioti pagalius Maskvai į ratus. Rusijos dujotiekiai kurą tieks iš rytų į vakarus, apeidami šias šalis.

Dabar Varšuva gali tik mąstyti: "O jei mes tada būtume leidę statyti antrą "Jamal" dujotiekio liniją, tada galėtume užsidirbti pinigų tranzitui ir atrodyti solidžiai visų partnerių akivaizdoje. Tačiau istorija, kaip žinote, netoleruoja tariamosios nuosakos".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Axios": JAV neigia derybas su Vokietija dėl "Nord Stream-2"
Vokietija susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas
"Wintershall Dea" nemato problemų finansuoti "Nord Stream-2"