Algirdas Paleckis

Teismas trims mėnesiams pratęsė Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą

(atnaujinta 20:04 2020.10.01)
Teisiamasis įpareigotas būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, taip pat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas pratęsė buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio kardomąją priemonę. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

"Teismas konstatavo, jog kaltinamajam Paleckiui paskirta kardomoji priemonė — intensyvi priežiūra — šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pateisinama, neprieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamai praktikai. Siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamajam intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar trims mėnesiams", — rašoma pranešime.

Paleckis įpareigotas nuo 21 val. iki 06 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas išaiškino kaltinamajam, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Taip pat šiame teismo posėdyje priimtas sprendimas ir dėl kardomosios priemonės pratęsimo verslininkui Deimantui Bertauskui — ji buvo pratęsta trims mėnesiams.

Jis privalo nuo 24 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai išvykimas iš gyvenamosios vietos susijęs su lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Bertauskas privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Jam draudžiama lankytis įstaigose, kur teikiamos viešosios interneto paslaugos, taip pat draudžiama bendrauti ar bandyti susisiekti su tam tikrais žmonėmis per kitus.

Teismo sprendimą galima skųsti Apeliaciniam teismui.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Algirdas Paleckis, teismas
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (59)
Dar šia tema
Algirdas Paleckis prašo teismo sušvelninti jam skirtą intensyvią priežiūrą
Žvalgybai atriš rankas? O kaipgi žmogaus teisės?
Nusivylimas ir nesėkmė: kodėl žlugo Rusų kultūros diena Vilniuje
Spalio 27

Kokia šiandien diena: spalio 27-osios šventės

(atnaujinta 15:38 2020.10.26)
Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Žvalgų diena, be to, Kriminalinės policijos diena, savo vardadienius šiandien švenčia Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina

Spalio 27-oji yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 301-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina.

Šią dieną minima Vytauto Didžiojo mirties diena.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.

Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje — Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šime mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Be to, šią dieną minima Žvalgų diena.

Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė.

Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 metų spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi.

Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas.

Lietuvos valstybės saugumo departamento paskirtis — saugoti respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Saugumo departamento uždavinys — laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai.

Taip pat šiandien minima Kriminalinės policijos diena.

Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika.

Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų spalio 27 dieną nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas.

Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1430 metais mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gimė apie 1350 m.

1918 metais buvo Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba.

1931 metais gimė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė Ramutė Skučaitė.

1999 metais Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1492 metais Kristupas Kolumbas atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.

1505 metais mirė Rusijos caras Ivanas III.

1728 metais gimė britų keliautojas Džeimsas Kukas — pirmųjų Naujosios Zelandijos, Australijos ir Havajų salų žemėlapių autorius.

1782 metais gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Nikolo Paganinis.

1811 metais gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Izaokas Zingeris.

1858 metais gimė JAV prezidentas (1901—1909 m.) Teodoras Ruzveltas.

1978 metais gimė smuiko virtuozė kinė Vanesa Mei.

2010 metais britų slaptojo agento Džeimso Bondo garsusis automobilis "Aston Martin" su įvairiais gudriais įtaisais, tokiais kaip krėslo katapulta ir besikeičiantys numeriai, buvo parduotas viename aukcione Londone pigiau nei prognozuota — už 4 mln. JAV dolerių.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vagis

Klaipėdoje teisiamas vyras, įtariamas pinigų neužrakintų butų ir įstaigų vagyste

(atnaujinta 13:04 2020.10.26)
Tyrimo metu nustatyta, jog asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Klaipėdoje prieš teismą stos vyras, kaltinamas dėl 17 uostamiestyje įvykdytų vagysčių iš butų ir įstaigų patalpų, praneša Lietuvos policija.

Policijos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kai šių metų kovo 1dieną buvo gautas pranešimas, jog Skautų g. Giruliuose, dienos metu, be įsilaužimo požymių patekus į butą, iš rankinės pavogta piniginė su joje buvusiais 400 eurų, banko kortele ir dokumentais. Tą pačią dieną užfiksuota, jog pasinaudojus vogta banko kortele, uostamiestyje, H. Manto g., iš bankomato bandyta pasiimti pinigų, tačiau ilgapirščio užmačios nepavyko, mat kortelė jau buvusi užblokuota. Vis dėlto, įtariamasis buvo užfiksuotas bankomato stebėjimo kameros.

Po savaitės, kovo 8 dieną, Klaipėdos pareigūnams pranešta, jog Tomo g., iš įstaigos patalpų buvo pavogta piniginė su 150 eurų. Tą pačią dieną Galinio Pylimo g. esančioje bibliotekoje buvo išdaužtas langas ir pasikėsinta pagrobti kasos aparatą, tačiau suveikus signalizacijai asmuo iš patalpų paspruko. Kiek vėliau, taip pat kovo 8 dieną, Kulių Vartų g., į neužrakintas įstaigos patalpas užėjęs vyras iš stalčiaus įtariamas pasisavinęs 150 eurų.

Tirdami minėtų įvykių aplinkybes, Klaipėdos miesto 2-ojo Veiklos skyriaus policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, jog įvykdytų nusikalstamų veikų braižas labai panašus — nežinomas asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo.

Šių metų birželį Klaipėdoje pareigūnai sulaikė 1980 metais gimusį, ne kartą Lietuvoje ir užsienyje už vagystes teistą vyrą, įtariamą Klaipėdos mieste įvykdžiusį net 17 tokio pobūdžio vagysčių. Šiuo metu įtariamasis yra nuteistas ir atlieką bausmę už anksčiau padarytą kitą nusikaltimą bei laukia naujo nuosprendžio.

Tegai:
Lietuva, Klaipėda, vagystė
Dar šia tema
Kauno pareigūnai sučiupo visoje šalyje sukčiavusį vyrą
Teismo nuosprendžio sulaukė kalėdiniu laikotarpiu plėšikavęs asmuo
Ilgapirščiai traukia į miškus: Tauragės rajone pavogta 500 pušelių