Gydytojas

Kaune darbą pradėjo Ekstremalių sveikatai situacijų centras

(atnaujinta 19:59 2020.10.01)
Sprendimas perkelti centrą iš Vilniaus į Kauną buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje, siekiant sumažinti ESSC veiklos riziką

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Nuo ketvirtadienio Kaune pradeda darbą iš Vilniaus į Kauną perkeltas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), rašo SAM spaudos tarnyba.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti efektyviausią pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kai centras veiklą vykdo tranzitui patogiame didmiestyje, esančiame šalies viduryje.

Sprendimas perkelti centrą iš Vilniaus į Kauną buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje, siekiant sumažinti ESSC veiklos riziką, susijusią su galimomis geopolitinėmis grėsmėmis, bei norint sutrumpinti greitiems sprendimams vykdyti reikalingą reakcijos laiką.

Centrą perkelti į Kauną nuspręsta po darbo grupės susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Lietuvos grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Vilniuje lieka dirbti dalis ESSC darbuotojų, kurie, esant poreikiui, užtikrins operatyvų bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis.

Priimti sprendimai nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų ir leis optimaliai įgyvendinti, stiprinti ir plėsti ESSC funkcijas.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Kaunas
Dar šia tema
Lietuvoje norint aplankyti artimuosius ligoninėje bus reikalingas leidimas
Veryga ragina farmacininkus mažinti vaistų kainas
Papasakota, kokiais atvejais vykstant į Latviją teks atlikti COVID-19 testą
Šunys, archyvinė nuotrauka

VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Daugiau kaip 200 patikrinimų metu paimtų gyvūnų augintinių jau gali būti perduoti nuolatinei globai

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Nuo rugsėjo pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso surengė 128 tyrimus dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų.

Iki šiol didžiąją dalį tyrimų (120) VMVT jau pabaigė – gyvūnų laikytojams skirtos atitinkamos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekiančios 625 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo.

Šiuo metu VMVT dar tęsia septynis plačios apimties tyrimus, kurių metu nustatyta itin daug ir grubių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.

Be to, VMVT duomenimis, ikiteisminio tyrimo institucijos toliau vykdo 4 ikiteisminius tyrimus dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais, kai gyvūnai dėl laikytojų kaltės buvo suluošinti ar nugaišo. Kol minėti tyrimai nėra pabaigti, gyvūnų konfiskavimo procedūros negali būti užbaigtos.

Iki įsiteisės priimti sprendimai, laikinoje savivaldybių globoje, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, šiuo metu yra laikomi 222 gyvūnai.

Nauji pažeidimai

VMVT ir toliau užtikrina inspektorių budėjimą 24 val. per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų kiekis gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.

Paskutinis patikrinimas dėl galimai neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių buvo atliktas praeitą savaitę Jonavoje, kur dalyvaujant policijos pareigūnams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos specialistams ir gyvūnų globos organizacijų atstovams laikinai globai dėl netinkamų laikymo sąlygų perduoti 38 šunys.

Gyvūnų laikytojo atžvilgiu pradėtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo procedūros pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas.

Taip pat didesnis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti pasienio postuose, kai gyvūnai augintiniai yra pervežami nekomerciniais tikslais.

Bendradarbiaujant Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams ir VMVT specialistams, ypač atidžiai vertinami ir tikrinami tie atvejai, kai kyla komercinio įvežimo požymių. Pastarosiomis dienomis išaiškintas atvejis, kuomet iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantis asmuo su savimi vežėsi penkis šuniukus su galimai suklastotais įrašais dokumentuose.

Medininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnas, atlikęs gyvūnų augintinių fizinį tikrinimą, nustatė, kad gyvūnai augintiniai buvo netinkamai paženklinti. Todėl šiuo atveju vežti šunys sulaikyti pasienio poste, o muitinės pareigūnai nelegaliai gyvūnus augintinius vežusiam asmeniui skyrė administracinę nuobaudą, taikant ANK. Teisės aktai numato, kad bauda už šį nusižengimą siekia nuo 1 200 iki 3 900 eurų.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Leopardas, laukiniai šunys ir hienos susirėmė įnirtingoje kovoje dėl antilopės
Baltarusijos veisėjai bandė įvežti į Lietuvą šunis su suklastotais sertifikatais
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis
Kiaulės

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje šiemet plinta lėčiau

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, šiuos rezultatus davė tiek VMVT inspektorių kontrolė kiaulių laikytojų ūkiuose, bendradarbiavimas su ūkininkais ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas laikantis biologinio saugumo priemonių ir atsakingas požiūris į kiaulių laikymą

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lyginant šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais pastebima, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet laukinėje faunoje plinta ženkliai lėčiau, todėl ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

2020 metais šalyje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose, tuo tarpu praėjusiais metais šios ligos protrūkių buvo užfiksuota 6 kartus daugiau (19 židinių), o 2018 metais — 51.

VMVT duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiais metais AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose buvo nustatyti tuose rajonuose, kur šis virusas aktyviai reiškėsi šernų populiacijoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje nustatyta 170 tokių vietų — jose AKM patvirtintas 195 šernams. Tuo tarpu 2019 metais per tą patį laikotarpį buvo nustatyta 371 virusu užkrėsta vieta, kuriose AKM patvirtintas 555 užsikrėtusiems šernams.

Tuo tarpu kaimyninėse šalyse intensyviai kovojama su AKM viruso plitimu. Šiemet Lenkijoje naminių kiaulių laikymo vietose nustatyta 100 AKM protrūkių, dėl kurių sunaikinta per 57 tūkst. kiaulių, Latvijoje — 3 protrūkiai (2 — komerciniuose ūkiuose ir vienas nekomerciniame), Bulgarijoje — 18, Rumunijoje — 745, Slovakijoje — 17, Serbijoje — 15, Graikijoje — 1, Ukrainoje — 14 ir vienas protrūkis Moldovoje.

Tegai:
Lietuva, afrikinis kiaulių maras (AKM), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Kaip tinkamai išsirinkti maisto papildus internete? Aiškina specialistai
Kai kuriose prekyvietėse ir kavinėse nepakankamai laikomasi COVID-19 prevencijos priemonių
VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais