Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Klaipėdiečiams dėl padidėjusios oro taršos rekomenduojama išvykti miesto

(atnaujinta 10:24 2020.10.02)
Specialistai pataria, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, išvykti už miesto ribų

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja labai aukštą kietųjų dalelių paros normos viršijimą, informuoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

"Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Šiandien Šilutės plente esančioje stotelėje fiksuojama 176,11 mg/m3 koncentracija, senamiestyje esanti stotelė fiksuoja 125,76 mg/m3 koncentraciją", — teigiama pranešime. 

Pabrėžiama, kad nusistovėjus sausiems, ramiems orams, oro užterštumas mieste auga, teršalai kaupiasi priežemio ore. Dalis teršalų pietų, pietryčių krypties oro masių pernašos atnešama ir iš kitų Europos regionų. Šiandien didžiausios teršalų koncentracijos taip pat tikėtinos prie intensyvaus eismo gatvių, tose miesto vietose, kur atliekami statybos, kelių remonto darbai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Norint apsisaugoti nuo kietųjų dalelių, svarbu laikytis kelių taisyklių. Specialistai pataria atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke. Jei įmanoma, išvykti iš miesto (ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes šios žmonių grupės yra jautriausios). Jei vis dėlto teks leisti laiką lauke, patariama pagal galimybes riboti buvimo lauke laiką, atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, vaikščioti atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių, dėvėti vienkartines medicinines kaukes. Esant labai aukštam oro užterštumo indeksui būnant patalpose neatidarinėti langų. Pajutus sveikatos sutrikimus kreiptis į gydymo įstaigą. 

Užterštumas kenkia visų žmonių sveikatai, tačiau jautriausi yra vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai bei asmenys, sergantys bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Be to, specialistai primena, jog kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Kietosios dalelės ir visi kiti aplinkos teršalai sukelia kvėpavimo organų ligas — bronchitą, bronchinės astmos priepuolius, plaučių ligas ir mirtis nuo šių ligų. 

Tegai:
oro tarša, Klaipėda
Iliustracija, vaizduojanti masinio Permės-Triaso išnykimo pradžią

Pirmą kartą aprašytos baisiausios Žemės katastrofos detalės

(atnaujinta 07:51 2020.10.25)
Mokslininkai tvirtina, kad šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vandenyno tyrimo centro ir Vokietijos Helmholtzo geologijos mokslų tyrimo centro mokslininkai pirmą kartą aprašė išsamų pasaulinės katastrofos, įvykusios Žemėje prieš 252 milijonus metų, vaizdą, skelbia "EurekaAlert".

Dėl nelaimės Žemėje išnyko 95 proc. jūrinių ir 75 proc. sausumos gyvūnų. Manoma, kad ją sukėlė vulkaninis aktyvumas dabartinio Sibiro teritorijoje Permės ir Triaso periodų sankirtoje, tačiau tikslių to įrodymų nebuvo.

Tyrime vokiečių mokslininkai panaudojo iškastinių brachiopodų lukštus, kurie prieš 252 milijonus metų buvo nusėdę Tethyso vandenyno seklios šelfinės jūros dugne. Matuodami suakmenėjusių kriauklių boro elemento izotopus, jiems pavyko nustatyti jūros vandens pH rodiklių pokytį prieš masinį rūšių išnykimą ir po jo. Kadangi pH lygiui įtaką daro anglies dioksido kiekis atmosferoje, tapo įmanoma rekonstruoti ir šiuos duomenis.

Paaiškėjo, kad dėl gausių magmos išsiliejimų išsiskyrė didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jo kaupimasis atmosferoje truko kelis tūkstantmečius, ira tai sukėlė stiprų vandenyno atšilimą ir rūgštėjimą. Dėl to išnyko jūriniai kalkintys organizmai.

Dėl šiltnamio efekto padidėjo temperatūra ir cheminis atmosferos poveikis sausumoje. Daugybė maistinių medžiagų pateko į vandenynus, juos pertręšiant, augo deguonies stokojančios negyvos zonos. Kelių veiksnių poveikis vienu metu sunaikino skirtingas gyvūnų grupes.

Metano hidratų — dar viena galima nelaimės priežastis — ištirpimas buvo laikomas mažai tikėtinu.

Kaip paaiškino tyrimų grupės vadovė Chana Jurikova, senovės ugnikalnių išsiveržimai neturėtų būti lyginami su antropogeninėmis anglies dvideginio išmetimais: deginant visą iškastinį kurą, nesukels tokio pačio CO2 padidėjimo atmosferoje, kaip Permės ir Triaso periodų sankirtoje.

"Tuo pat metu kelia nerimą tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu", — pridūrė mokslininkė.

Tegai:
katastrofa, Žemė
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja, kad kitais metais bus pasaulinis atšalimas
Planetos atmosfera skamba kaip milžiniškas varpas. Kuo tai gresia žmonijai?
Ekspertas atskleidė, kaip Rusija gali tapti lygiaverte JAV partnere tyrinėjant Mėnulį  
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius

Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.

Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.

Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020