Dviračių takas

Tyrimas atskleidė, kaip pandemija pakeitė vilniečių kelionės į darbą įpročius

(atnaujinta 22:05 2020.10.02)
Po karantino kelionei į darbą ir kitur vis daugiau miestiečių renkasi dviračius bei elektrinius paspirtukus

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Po karantino daugiau vilniečių į biurus juda dviračiais ir paspirtukais, rodo Vilniaus įmonių darbuotojų apklausa.

Apklausą vykdė įmonė "Susisiekimo paslaugos". Modesta Gusarovienė, įmonės direktorė, papapsakojo, kad kelionei į darbą ir kitur vis daugiau miestiečių renkasi dviračius bei elektrinius paspirtukus. 

"Lyginant balandžio – rugpjūčio mėnesių dviratininkų srautus, šiemet skaičiuojame 66 proc. daugiau dviratininkų. Paspirtukus, dviračius vilniečiai taip pat kur kas dažniau renkasi ne kaip pramogą, o kaip kasdienę transporto priemonę — tai svarbus elgsenos ir judumo mieste pokytis, kuris, žinoma, susijęs ir su edukacija, eismo dalyvių pagarba vieni kitiems, naujomis taisyklėmis", — sako Gusarovienė.

Tai, kad Vilniuje daugėja kasdien dviračius minančių žmonių, rodo ir kiti apklausos duomenys: 20 proc. į darbą dviračiu važiuojančių vilniečių nurodė jį įsigiję šiemet. Didžioji dalis (96 proc.) į darbą minančių juda asmeniniais, likę naudojasi miesto dviračiais. 

Kelionėms paspirtukais vilniečiai taip pat dažniausiai naudoja savo asmenines elektrines transporto priemones — taip nurodė 93 proc. apklausos dalyvių. 6 proc. naudojasi dalinimosi sistemos elektriniais, o apie 1 proc. į darbą keliauja asmeniniais mechaniniais paspirtukais. 

Apklausos metu nustatyta, kad karantinas žmones skatino rinktis įvairesnius judėjimo po miestą būdus. 15 proc. respondentų dėl buvusio karantino arba esamos epidemiologinės situacijos pakeitė anksčiau buvusį pagrindinį keliavimo į darbą būdą. 

Nemaža dalis laikinai atsisakė keliauti viešuoju transportu, tačiau ėmė dažniau judėti dviračiu, pėsčiomis, kooperavosi su kolegomis, šeimos nariais ir į darbą ėmė keliauti bendru automobiliu.

30 proc. vairuotojų vasarai atsisakiusių automobilio rinkosi dviratį, 23 proc. — paspirtuką, 13 proc. keliavo pėsčiomis, o 8 proc. atsiminė turintys motociklą.

Pasikeitė darbo dienos rutina

Apklausa taip pat atskleidė, kad karantinas pakoregavo ir nemažos dalies vilniečių darbo dienos rutiną. Pavyzdžiui, darbo dienos pradžią: 8 proc. respondentų nurodė, kad po karantino pakeitė savo darbo laiką. Po karantino 41 proc. respondentų darbą pradeda 8–8.30 val., 22 proc. — 9.30 val., 22 proc. jų pradėjo dirbti 7–7.30 val.

Dar vienas pandemijos paveiktas pokytis — darbo vieta. Remiantis apklausos duomenimis, 58 proc. respondentų viso karantino metu dirbo nuotoliniu būdu, 14 proc. darbuotojų dirbo tik dalį dienų nuotoliniu būdu, 19 proc. nuolatos dirbo biure.

"Prieš karantiną nuotoliniu būdu nors kartą buvo dirbę 34 proc., o po karantino taip dirba jau apie 46 proc. apklausoje dalyvavusių darbuotojų. Nuotolinis darbas be abejo turi įtakos ir judumo įpročiams, nes atsisakoma tam tikrų kelionių. O pasirinimas nejudėti taip pat yra svarbi bendro miesto judumo dalis — jei visi tuo pat metu nevažiuojame, pavyzdžiui, link centro, natūralu, kad mažėja rytinės ir vakarinės spūstys", — pažymėjo Gusarovienė.

Antradienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 4578 COVID-19 ligos atvejai, 92 žmonės mirė.

Šiuo metu šalyje galioja ekstremali padėti dėl COVID-19 plitimo.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pareiškė, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 33 mln. žmonių, mirė daugiau nei 996 tūkst.

Tegai:
koronavirusas, tyrimas
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Pasienietis, archyvinė nuotrauka

Pasieniečiai sulaikė, įtariama, Jungtinėje Karalystėje vogtą automobilį

(atnaujinta 20:50 2020.10.21)
Patikros metu paaiškėjo, kad šios transporto priemonės kaip, įtariama, pavogtos nuo spalio pradžios ieškojo Jungtinės Karalystės teisėsauga

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą automobilvežiu gabentą visureigį "BMW X5", praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Incidentas įvyko antradienį. VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Suvalkai–Marijampolė, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį automobilvežį "Mercedes-Benz" su priekaba. Šios transporto priemonės paženklintos lietuviškais registracijos numeriais.

Automobilvežį, kuriuo iš Vakarų Europos buvo gabenamos keturios naudotos mašinos, vairavo 54-erių Klaipėdos rajono gyventojas. Jis yra samdomas transporto priemonių gabenimu užsiimančios įmonės darbuotojas.

Pasieniečiams tikrinant gabentų automobilių dokumentus paaiškėjo, kad 2012 metais pagamintas "BMW X5" paženklintas kitais transporto priemonei priklausančiais angliškais valstybiniais registracijos numeriais. Nuo iš dalies išardyto visureigio taip pat buvo nuluptas lipdukas su kėbulo identifikaciniais numeriais. VSAT pareigūnai nustatė, kad šio visureigio kaip vogto nuo spalio pradžios ieško Jungtinės Karalystės teisėsaugininkai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visureigis nukeltas nuo automobilvežio ir saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje.

Vairuotoją pasieniečiai apklausė ir leido jam tęsti kelionę bei gabenti kitus automobilius su tvarkingais dokumentais.

VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 56, įtariama, vogtas transporto priemones.

Tegai:
vogtas automobilis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilkaviškio rajone policija sučiupo neblaivų pasienietį prie vairo
Pasieniečiai sulaikė Kauno rajono gyventoją gabenusį 7500 pakelių cigarečių kontrabandą
Lietuvos pasieniečiai rado 20 tūkst. cigarečių kontrabandą vagone po akmens skalda