Vėjaraupiai

Lietuvoje padidėjo sergamumas vėjaraupiais

(atnaujinta 22:11 2020.10.03)
Tuo tarpu pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Pernai užregistruoti 18 488 vėjaraupių atvejai, palyginti su 2018 metais, sergamumas vėjaraupiais padidėjo, tuomet registruota 15 812 vėjaraupių atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

ULAC duomenimis, daugiau kaip pusę sergančiųjų (52,0 proc.) sudarė vaikai 0–4 metų amžiaus grupėje. Daugiau kaip trečdalis (33,6 proc.) ligos atvejų buvo užregistruota 5–9 metų amžiaus grupėje.

Tuo tarpu pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pernai pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

ULAC stebėsenos duomenimis, kasmet daugėja besiskiepijančių asmenų nuo vėjaraupių. Kaip ir kiekvienais metais, 2019 m. didžiąją dalį (73,0 proc.) besiskiepijančiųjų sudarė vaikai iki 18 metų. 0–17 m. grupėje pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 1 699 asmenys, antra — 1 109 asmenys.

Tuo tarpu 18 m. ir vyresnių asmenų grupėje 2019 m. tiek pirma vakcinos doze nuo vėjaraupių infekcijos (n=630), tiek antra doze (n=409) pasiskiepijo du kartus daugiau asmenų nei 2018 m.

Viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų

Vėjaraupiai — tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.

Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje — jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline), todėl ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Suaugę asmenys vėjaraupiais perserga kur kas sunkiau, o komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs.

Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai — ir vyresnio amžiaus žmonėms, pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje — pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.

Skiepai nuo vėjaraupių

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.

ULAC specialistai primena, kad nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:

  • visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, tuos, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
  • suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);
  • asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus);
  • vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vakcinos nereikėtų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriama imunoglobulinų.
Tegai:
Lietuva, vėjaraupiai
Temos:
Medicina ir sveikata (378)
Eurai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.10.21)
Nuo spalio 22-osios iki metų galo lieka 70 dienų, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Spalio 22 yra 295-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 296-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.

2020 metų spalio 22 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04 min.

Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena

Spalio 22 diena minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Gebėjimas kalbėti priklauso nuo trijų kalbos centrų darbo: motorinio — broko, kuris reguliuoja balso aparatą ir valdo tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį), sensorinio — vernikės, kuri padeda išgirsti ir suprasti savo bei kitų kalbą ir asociatyvinio, analizuojančio išgirstą frazę ir numatančio, ką kalbėti toliau. Kad nesutriktų sklandžios kalbos procesas, visi trys centrai turi darniai funkcionuoti perduoti vienas kitam impulsus tuo pačiu metu. Esant per dideliam broko centro aktyvumui, impulsų perdavimas sutrinka, atsiranda kalbos padargų (lūpų, liežuvio, liežuvėlio, minkštojo gomurio) traukuliai, spazmai veido ir kaklo srityse, dėl kurių ir prasideda mikčiojimas — kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, pasireiškiantis negebėjimu išsakyti savo minčių; atskirų garsų, skiemenų ar žodžių kartojimu.

Spalio 22 dienos horoskopas visiems zodiako ženklams >>

Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti. Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.

Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui tada, kai jis tik prasidėjo, apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus.

Maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja ir dėl to išgyvena, nepasitiki savimi. Tačiau mikčiojo ir daugybė garsių žmonių, kuriems ši yda nesutrukdė pasiekti to, ko nori: Aristotelis, Niutonas, Čarlzas Darvinas, Vinstonas Čerčilis, Merilin Monro, Briusas Vilisas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1875 metais Gailioniuose, Pakruojo rajone, gimė Kazimieras Paltarokas, vyskupas, teologas, sociologas.

1966 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas pirmą kartą oficialiai buvo keliamas JAV senate.

1988 metais spalio 22–24 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamasis suvažiavimas.

2010 metais Vilniuje iškilmingai atidengta skulptūra "Laisvės kelias", simbolizuojanti gyvą žmonių grandinę, prieš 21 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes.

2014 metais į Lietuvą iš Vokietijos atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta. Eurui įvesti reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko.

Šiandien savo vardadienį švenčia Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Pasienietis, archyvinė nuotrauka

Pasieniečiai sulaikė, įtariama, Jungtinėje Karalystėje vogtą automobilį

(atnaujinta 20:50 2020.10.21)
Patikros metu paaiškėjo, kad šios transporto priemonės kaip, įtariama, pavogtos nuo spalio pradžios ieškojo Jungtinės Karalystės teisėsauga

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė į Lietuvą automobilvežiu gabentą visureigį "BMW X5", praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Incidentas įvyko antradienį. VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Suvalkai–Marijampolė, patikrinti sustabdė ką tik iš Lenkijos įvažiavusį automobilvežį "Mercedes-Benz" su priekaba. Šios transporto priemonės paženklintos lietuviškais registracijos numeriais.

Automobilvežį, kuriuo iš Vakarų Europos buvo gabenamos keturios naudotos mašinos, vairavo 54-erių Klaipėdos rajono gyventojas. Jis yra samdomas transporto priemonių gabenimu užsiimančios įmonės darbuotojas.

Pasieniečiams tikrinant gabentų automobilių dokumentus paaiškėjo, kad 2012 metais pagamintas "BMW X5" paženklintas kitais transporto priemonei priklausančiais angliškais valstybiniais registracijos numeriais. Nuo iš dalies išardyto visureigio taip pat buvo nuluptas lipdukas su kėbulo identifikaciniais numeriais. VSAT pareigūnai nustatė, kad šio visureigio kaip vogto nuo spalio pradžios ieško Jungtinės Karalystės teisėsaugininkai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visureigis nukeltas nuo automobilvežio ir saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje.

Vairuotoją pasieniečiai apklausė ir leido jam tęsti kelionę bei gabenti kitus automobilius su tvarkingais dokumentais.

VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 56, įtariama, vogtas transporto priemones.

Tegai:
vogtas automobilis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilkaviškio rajone policija sučiupo neblaivų pasienietį prie vairo
Pasieniečiai sulaikė Kauno rajono gyventoją gabenusį 7500 pakelių cigarečių kontrabandą
Lietuvos pasieniečiai rado 20 tūkst. cigarečių kontrabandą vagone po akmens skalda