Mėsa, archyvinė nuotrauka

Kas atsitiktų, jei visi nustotų valgyti mėsą?

(atnaujinta 08:55 2020.10.04)
Tarkime, rytoj visa žmonių populiacija atsisako mėsos. Žmonės taps sveikesni, pailgės gyvenimo trukmė, galvijų fermos nustos teršti atmosferą CO2 ir vandens telkinius, planeta lengvai kvėpuos. Vaizdas tobulas. Bet ar tikrai taip bus?

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Pasaulinė vegetarų diena minima spalio 1-ąją nuo 1977 metų. Šis reiškinys visiškai nėra naujas. Sakoma, kad net Senovės Indijos ir Senovės Graikijos gyventojai laikėsi tokio tipo mitybos. Pirmoji vegetarų draugija buvo įkurta Anglijoje 1847 metais. Tačiau vis dar yra nuožmių ginčų tarp vegetarizmo šalininkų ir priešininkų. Aplinkosaugininkai ir verslininkai taip pat ginčijasi. Ir net gydytojai yra susiskirstę į dvi stovyklas. Pabandykime įsivaizduoti, kaip pasikeistų pasaulis, jei visi planetos gyventojai atsisakytų mėsos. Apie tai savo straipsnyje rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Mėsos vartojimo sumažinimas turėtų teigiamą poveikį klimato pokyčiams. Tiksliau, juos sulėtintų. Tai sako Tarptautinio atogrąžų žemės ūkio centro darbuotojai iš Kolumbijos. Jie sumodeliavo situaciją, kai visi žmonės taps vegetarais.

Maisto pramonė išmeta nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia jų — dėl gyvulininkystės. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, anot "Greenpeace", toks išmetamų teršalų kiekis sudaro 17 % viso tūrio ir prisideda prie klimato pokyčių labiau nei visi apyvartoje esantys automobiliai. Mažai kas susimąsto, kad mūsų mitybos įpročiai daro didelį poveikį aplinkai. Tačiau aplinkosaugininkai sako, kad jei mes šiandien pradėsime valgyti mažiau mėsos, mūsų vaikai ir vaikaičiai bus dėkingi.

Kompiuterinius modelius paruošė ir kito tyrimų centro — Oksfordo universiteto "Oxford Martin School" specialistai. Pagal jų skaičiavimus, jei iki 2050 metų visi žmonės Žemėje atsisakys mėsos, maisto pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažės apie 60 proc. Jei žmonija taip pat nustos valgyti kiaušinius, pieną, žuvį ir jūros gėrybes, tai net 70 proc.

Tuo pačiu metu mokslininkai mano, kad visiškas žemiečių perėjimas prie augalinio maisto vargu ar įmanomas. Tačiau net ir nedidelis gyvulininkystės masto sumažėjimas padėtų planetai.

Laukai, o ne skerdyklos

Kuo mažiau ūkių, tuo daugiau žalių pievų ir miškų. Kuo daugiau žalumos, tuo daugiau švaraus oro. Nebūtina būti mokslų kandidatu, kad tai suprastum.

Jei žmonės taptų vegetarais, atsilaisvintų ganyklos, kuriose dabar maitinasi gyvuliai. Laukiniai žolėdžiai grįžtų į šias teritorijas, kurias teko palikti dėl pastatytų fermų, mano mokslininkai. Kuo platesnė biologinė įvairovė, tuo geriau. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kad pievoje užaugtų miškas, teks ten investuoti ne vieną centą. Ir, žinoma, atidžiai suplanuoti žemės naudojimą.

Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, trečdalis derlingų laukų naudojami pašariniams pasėliams, skirtiems gyvuliams, auginti. Dalis atlaisvintos žemės galėtų būti naudojama grūdams auginti, kad būtų galima maitinti žmones, o ne gyvūnus. Tačiau Rusijos Timiriazevo agronomijos universiteto docentas Igoris Abakumovas šiuo klausimu laikosi kitokio požiūrio.

"Vegetarizmas neturi nieko bendro su kova su badu. Kova su badu yra racionalaus maisto perskirstymo klausimas. Dabar daugiau nei 40 % viso maisto patenka į šiukšliadėžę, ypač išsivysčiusiose šalyse. Jei jis bus paskirstytas protingai, tai bus daug efektyviau nei sumažinti vieno produkto, pavyzdžiui, mėsos, gamybą, siekiant hipotetiškai kovoti su badu. Esmė ta, kad maistas, kur tai įmanoma, būtų tolygiai gaminamas visoje Žemės teritorijoje", — sakė Sputnik radijui ekspertas.

Sveikata ne visiems

Oksfordo tyrėjų sudarytas kompiuterinis modelis rodo, kad pasaulinis mirtingumas sumažės 6–10 %, jei iki 2050 metų visa žmonija pereis prie augalinio maisto. Bus mažiau širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių. Valstybės išleis mažiau medicininei priežiūrai, atitinkamai, pasaulio BVP padidės 2–3 %.

Tačiau negalima tiesiog imti ir atsisakyti mėsos, tapti sveikesniu ir gyventi iki 100 metų. Reikia kruopščiai pasirinkti augalinę dietą, kurioje būtų pakankamai visų reikalingų maistinių medžiagų. Tai bus ypač sunku žmonėms, kurių mityba nepakankama.

Šeimos gydytojas, gastroenterologas Nikita Charlovas mano, kad rasti mėsai alternatyvą yra be galo sunku.

"Jei visi nustos valgyti mėsą, sveikatos nebebus. Augaliniame maiste visada trūks pagrindinių maistinių medžiagų. Paprasčiausias dalykas yra aminorūgštys, statybiniai baltymų elementai. Jų negalima gauti iš augalų. Pavyzdžiui, visas reikalingas amino rūgštis galite gauti iš vieno kiaušinio. Augaluose iš esmės nėra daugybės vitaminų, to paties B12. Čia cinko ir geležies yra mažai, t. y. ne tokia forma, kokia reikalinga mūsų organizmui. Blogai absorbuojamas. Taip pat augalų Omega-3 riebalų rūgštys praktiškai nenaudingos. Tai utopija. Iš augalų neįmanoma pasiimti visko, ko reikia sveikatai. Prasidės problemos, anemija", — Sputnik radijui sakė gydytojas.

Jo nuomone, mityba, kurioje yra augalinio maisto, taip pat kiaušinių, vištienos ir pieno produktų, bus daug geresnė organizmui.

Vegetarizmas ir jo atšakos tampa vis populiaresni. Bet ne visi galės atsisakyti mėsos, ir ne visiems tai sveika. Kompiuteriniai modeliai apie visišką gyvulinkystės, kaip ekonomikos šakos, pašalinimą teoriškai yra geri, tačiau praktiškai ne viską galima įgyvendinti. Šiuo klausimu, kaip ir kitur, pagrindinis dalykas yra pradėti nuo savęs. Mūsų valgymo įpročiai tikrai veikia mus supantį pasaulį. Ir šią įtaką galima sumažinti. Nebūtina nepirkti mėsos, bent jau galima iš pradžių ateiti į parduotuvę su savo krepšiu ir atsisakyti plastikinio maišelio.

Tegai:
maistas, vegetariniai patiekalai, vegetaras
Temos:
Medicina ir sveikata (381)
Kapinės

Sinoptikai papasakojo, kokie orai bus Lietuvoje Visų šventųjų dieną

(atnaujinta 09:47 2020.10.30)
Kelias dienas naktį temperatūra nukris šiek tiek žemiau nulio, gausių kritulių nenumatoma. Meteorologai perspėja hipertenzija sergančius pacientus apie sunkų periodą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Savaitgalį po ciklono Lietuvoje įsitvirtins aukšto atmosferos slėgio laukas, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Kaip primena gydytojai, aukštas atmosferos slėgis yra pavojingas hipertenzija sergantiems pacientams. Slėgio pokyčiai taip pat gali sukelti migreną, nes tokiomis dienomis ore trūksta deguonies, gali atsirasti širdies ir virškinamojo trakto problemų.

Sinoptikai papasakojo, kad spalio 30 dieną iš vakarų praslinks ciklonas, po jo įsitvirtins aukšto atmosferos slėgio laukas.

Penktadienį bus debesuota, vietomis su pragiedruliais. Daug kur palis. Kai kur rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 8–12 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį ir šeštadienio rytą, Visų šventųjų dienos išvakarėse, vietomis galimas nedidelis lietus, rūkas ir vėjas nuo trijų iki aštuonių metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį sieks nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną oras sušils iki 8–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienį, Visų šventųjų dieną, žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis galimas rūkas, pietryčių vėjas naktį nuo trijų iki aštuonių metrų per sekundę, dieną — nuo šešių iki 11 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį bus tokia pati kaip šeštadienį — nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, vietomis šalnos nuo nulio iki minus trijų, dieną nuo aštuonių iki 12 laipsnių šilumos.

Artėja Vėlinės: Vilniuje dažniau kursuos viešasis transportas >>

Pirmadienį, Visų šventųjų dieną, be didesnių kritulių, pus pietryčių vėjas, jo gūsiai sieks nuo šešių iki 11 metrų per sekundę, vakaruose — iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį bus nuo dviejų iki septynių laipsnių šilumos, vietomis šalnos nuo nulio iki minus trijų, dieną nuo 9 iki 12 laipsnių šilumos.

Antradienį pus pietvakarių vėjas, kurio gūsiai sieks nuo aštuonių iki 13 metrų per sekundę. Temperatūra dieną sieks nuo devynių iki 14 laipsnių šilumos.

Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Spalio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orų prognozė
Londonas

Didžioji Britanija įpareigoja keliautojus Lietuvos saviizoliuotis

(atnaujinta 22:00 2020.10.29)
Pastaruoju metu Lietuvoje sergamumas koronavirusu didėja. Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laiką atvejų skaičius viršijo 13 tūkstančių

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Didžioji Britanija išbraukė Lietuvą iš "oro koridoriaus" sąrašo. Apie tai savo Twitter rašė Jungtinės Karalystės transporto ministras Grantas Šapsas (Grant Shapps).

Kipras taip pat buvo išbrauktas iš sąrašo.

"Nuo sekmadienio 04:00 (6:00 Lietuvos laiku), lapkričio 1 dienos, jei atvykstate į Didžiąją Britaniją iš šių šalių, turite izoliuotis", — rašė jis.

Новый карантин в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos valdžia iš sąrašo išbraukė Daniją, Maldyvus, Kanarų salas ir Mikėnų salą.

Pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo sergamumas koronavirusu. Respublikoje reguliariai fiksuojami nauji dienos rekordai. Ketvirtadienį pranešta, kad Lietuvoje užregistruota beveik tūkstantis naujų koronaviruso atvejų.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150 pacientų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 44 milijonai infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 milijonas žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Didžioji Britanija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Beveik tūkstantis COVID-19 atvejų per parą, trečdalis — Vilniaus apskrityje
"Maximos" darbuotojai Vilniuje, Kaune, Lentvaryje, Joniškyje ir Biržuose susirgo COVID-19