Laboratorija, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" dėl taršos griežtina priimamų nuotekų kontrolę

(atnaujinta 15:01 2020.10.04)
Anksčiau atlikti sunkiųjų metalų tyrimai parodė, kad kai kurių metalų, tokių kaip aliuminis, varis ir cinkas, leistinos koncentracijos ribos pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą viršija net kelis kartus

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė "Vilniaus vandenys" griežtina iš įmonių priimamų nuotekų kontrolę, praneša sostinės savivaldybė.  

Papildomų priemonių bendrovė imasi nustačius ankstesnius taršos plastiku atvejus ir pastaruoju metu stebint didesnį į valymo įrenginius atitekančių nuotekų užterštumą sunkiaisiais metalais.

Dabar bendrovė planinių ir neplaninių patikrų metu atlieka įmonių išleidžiamų ir į Vilniaus miesto nuotekų valyklą patenkančių nuotekų patikras ir peržiūrės sutartinius įsipareigojimus su verslo klientais. 

"Drausminančios priemonės, kurių imamės kovodami su teršėjais — t. y. laikinas nuotekų priėmimo stabdymas, padidintos taršos mokestis, verslo subjektus įpareigoja veiklą vykdyti atsakingiau. Tačiau taršos atvejai kartojasi, todėl įmonių išleidžiamų nuotekų kontrolę dar labiau griežtiname — pradėjome etapas po etapo tirti visas pas mus atitekančias nuotekas, kad surastume visus kelius, kuriais jos atiteka į valymo įrenginius ir įvardintume tikruosius teršėjus", — sako "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Bendrovė vykdo dar šią vasarą pradėtą aktyvią surenkamų nuotekų kontrolę, kurios metu jau patikrinta 60 Vilniaus miesto ir rajono siurblinių ir 4 kolektoriai, iš kur nuotekos patenka į Vilniaus miesto nuotekų valyklą. Atliktos kelios dešimtys į valyklą atitekančių nuotekų tyrimų, ieškota sunkiųjų metalų ir plastiko.

Plastiko bendrovės specialistai nuotekose neaptiko, bet atlikti sunkiųjų metalų tyrimai parodė, kad kai kurių metalų, tokių kaip aliuminis, varis ir cinkas, leistinos koncentracijos ribos pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą viršija net kelis kartus: vario — 2 kartus, cinko — nuo 2 iki 8 kartų, aliuminio — nuo 2 iki keliolikos kartų.

Turėdama nuotekų tyrimų rezultatus, "Vilniaus vandenys" bando nustatyti konkrečius taršos šaltinius. Toliau tiriami labiausiai užterštų didžiųjų siurblinių baseinai ir jiems priklausančios mažesnės siurblinės bei savitakinės zonos, aiškinamasi, kurių įmonių nuotekos į jas patenka. 

Bendrovė tikrina ir 50 stambiausių verslo įmonių, kurių nuotekas priima — jų nuotekose taip pat tiria sunkiųjų metalų koncentraciją.

"Nors sunkieji metalai į nuotekas patenka ir iš buitinių vartotojų, tačiau didžioji jų dalis atkeliauja iš pramonės įmonių, kurių gamybiniuose procesuose naudojamos cheminės medžiagos. Viršytos cheminių medžiagų, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, koncentracijos nuotekose rodo, kad kai kurios pramonės įmonės nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir nuotekų prieš išleisdamos į miesto valymo įrenginius neapsivalo, nors yra įpareigotos tai daryti", — sako Švaikauskas. 

Pasak jo, siekiant sustabdyti taršą, kontrolės mechanizmų nepakanka, būtinas dialogas su verslo įmonėmis, nuoseklaus cheminių medžiagų, naudojamų gamybos procesuose, mažinimas, bendras atsakingas požiūris į aplinką, kurioje kuriamas verslas.

Varis ir cinkas yra itin kenksmingi žmogaus sveikatai ir gamtai. Šie metalai dažniausiai susidaro tokiose pramonės įmonėse kaip buitinės technikos gamybos ir remonto, taip pat spaustuvėse ar mazutu kūrenamose katilinėse ir šiluminėse elektrinėse. 

Sunkiaisiais metalais užterštos nuotekos tampa iššūkiu vandentvarkininkams: nuotekų valymo proceso metu kaip atlieka susidarantis dumblas, jei jis itin užterštas sunkiaisiais metalais, paprastai gali būti utilizuojamas deginant. Tačiau toks dumblas netinka aplinką tausojančiam antriniam panaudojimui, kurį šiuo metu taiko bendrovė "Vilniaus vandenys".

Tegai:
Vilniaus vandenys
Dar šia tema
"Vilniaus vandenys" turės sumokėti 7,5 mln eurų už teršalų leidimą į aplinką
"Vilniaus vandenys" vėl užfiksavo nuotekų taršą plastiko detalėmis
Kepti bulvytės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama išgauti žaliąją energiją riebalų

(atnaujinta 14:50 2020.10.24)
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių, tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vandentvarkos bendrovė "Vilniaus vandenys" planuoja  išgauti žaliąją energiją iš perdirbtų maistinių riebalų likučių, praneša Vilniaus savivaldybė.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

"Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio.

Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant "Vilniaus vandenims" priklausančių pastatų stogų.

Tegai:
energija, Vilnius
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai
Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją
Lietuvos paštas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paštas pakeitė siuntų pristatymo tvarką dėl COVID-19

(atnaujinta 14:29 2020.10.24)
Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Daugėjant COVID-19 ligos atvejų, Lietuvos paštas imasi papildomų apsaugos priemonių visos šalies mastu.

Pagrindiniai pokyčiai liečia siuntų įteikimą namuose ir biuruose — paslaugos griežtai teikiamos per atstumą, jeigu įmanoma, registruotos siuntos bei korespondencija metama į pašto dėžutę, o didesnės siuntos nukreipiamos į LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

"Negalime ignoruoti situacijos šalyje, todėl teikiant paslaugas klientams įvedame tam tikras papildomas saugumo taisykles. Jos bus taikomos ne tik Vyriausybės pripažintose aukšto pavojaus savivaldybėse, tačiau visos šalies apimtimi, taip prisidedant prie viruso plitimo mažinimo", — sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento atstovė Gintarė Kitovė.

Pasak jos, Lietuvos pašto darbuotojai nori atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos pakeitimus ir paprašyti sąmoningai jų laikytis.

Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio, spalio 26 dienos. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos, atitinkamai pagal tolimesnę pandemijos eigą, Vyriausybės bei savivaldybių sprendimus.

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Siuntos su procesiniais dokumentais ar įvertintosios siuntos bus įteikiamos "iki slenksčio", t. y. pašto darbuotojai neaptarnaus klientų jų gyvenamųjų patalpų viduje — jeigu žmogus gyvena daugiabutyje, paslaugos teikiamos laiptinėje; gyvenantys nuosavuose namuose aptarnaujami kieme. Labai svarbu jokiu būdu neatidaryti durų pašto darbuotojams, jei namuose yra saviizoliacijoje esančių asmenų — informuokite laiškininką apie situaciją gestais ar žodžiu per langą, arba žodžiu per uždarytas duris.

Gyventojų prašoma laikytis saugaus atstumo, o atsiimant siuntą pasirašyti skeneryje arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą — vietoje parašo kurjeris siuntos perdavimo ataskaitoje pažymės dokumento numerio 4 paskutinius skaičius.

Pašto skyriuose paslaugos bus teikiamos įprastai, tačiau prašoma laikytis numatytų taisyklių. Kiekviename pašto skyriuje ant durų iškabinti informaciniai plakatai, kuriuose parašyta, kiek vienu metu patalpoje gali būti aptarnaujama klientų. Prašoma laikytis šių reikalavimų, jeigu patalpoje jau yra tiek žmonių, savo eilės palaukti lauke. Taip pat labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų klientų. Pašto skyriai dirbs įprastu grafiku.

Dėl esamos situacijos savivaldybėse, kurios yra pavojingiausioje — raudonojoje zonoje, siuntos — tiek pristatomos į siuntų terminalus, tiek kurjerių, gali šiek tiek vėluoti.

Naujausiais dyomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, mirė 129 žmonės.  

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 41,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,13 milijono žmonių mirė.

Tegai:
Lietuva, paštas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje