Чай с лимоном и градусник

Saviizoliacija su žolelėmis. Augalai prieš COVID-19

(atnaujinta 20:40 2020.10.05)
Šiuo metu mokslininkai bando išsiaiškinti, ar COVID-19 ir kitoms ligoms gydyti galima naudoti augalinės kilmės vaistus

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė apie augalinės kilmės antivirusinių vaistų klinikinių tyrimų pradžią. Tai pelyno tinktūra, naudojama maliarijos ir Ebolos gydymui Afrikoje.

Greitosios pagalbos automobilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Mokslininkai bando išsiaiškinti, ar ji yra veiksminga prieš COVID-19. Jei bus įrodytas jos veiksmingumas ir saugumas, pelynas prisijungs prie augalų, rekomenduojamų nuo pavojingų infekcinių ligų, įskaitant SARS, herpesą ir paukščių gripą, RIA Novosti rašo Alfija Jenekejeva.

"Prieškovidinė" arbata

Balandžio mėnesį Madagaskaro prezidentas Andry Rajoelina paskelbė, kad visiems gyventojams bus nemokamai išdalintas Madagaskaro taikomųjų tyrimų instituto (IMRA) mokslininkų sukurtas preparatas "Covid Organics". Pagrindinis jo komponentas — pelynas (Artemisia annua), kurį salos gyventojai naudoja kaip vaistą nuo maliarijos. Pasak valstybės vadovo, vaistas padėjo pasveikti dviem žmonėms, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija.

Tačiau IMRA niekada neskelbė mokslinių duomenų apie vaistą ir jo klinikinius tyrimus, o Nacionalinė Madagaskaro medicinos akademija išplatino skeptišką atsakymą: "Tai vaistas, kurio veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas; jo vartojimas gali pakenkti, ypač vaikams".

Panašų vertinimą pateikė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Nepaisant to, Tanzanijos, Kongo ir Senegalo prezidentai išreiškė norą įsigyti preparatą. O dviejose mokslo laboratorijose — Pietų Afrikoje ir Vokietijoje (Makso Planko institute) — pradėjo tirti antivirusines pelyno savybes. Rezultatai dar nepaskelbti. Tiesa, yra senas kinų mokslininkų darbas, kuriame išaiškinta, kad Artemisia annua tinktūra sugeba neutralizuoti artimiausią naujojo koronaviruso giminaitį. Tačiau eksperimentai buvo atliekami tik su ląstelių kultūromis; preparatas nebuvo išbandytas ant gyvūnų ir žmonių.

Iki rugsėjo mėnesio PSO persigalvojo ir patvirtino Madagaskaro tinktūros trečiojo klinikinių tyrimų etapo protokolą. "Jei bus nustatyta, kad vaistas yra saugus, veiksmingas ir kokybiškas, PSO rekomenduoja jį stambiai vietinei gamybai", — teigė organizacija.

Žolelės nuo infekcijos

Tomsko valstybinio universiteto mokslininkai kaip galimą priemonę COVID-19 prevencijai ir gydymui siūlo dažinę mėlžolę (Isatis tinctoria). Ji auga Šiaurės Kaukaze, Rytų Sibire ir Rusijos europinėje dalyje.

Yra duomenų, kad mėlžolė, auganti Kinijoje, yra veiksminga prieš SARS-CoV, kuris sukėlė SARS protrūkį 2000-ųjų pradžioje. Be to, eksperimentuose su ląstelių kultūromis, ši žolė sėkmingai susidorojo su gripu, paprastu herpesu, hepatito B, C ir net ŽIV virusais.

Gamta prieš herpesą

Antivirusinių savybių turi ir kunzėja (Kunzea ericoides). Šis mažas mirtų šeimos medelis auga tik Naujojoje Zelandijoje. Kaip išsiaiškino Naujosios Zelandijos medicinos tyrimų instituto mokslininkai, medus, gautas iš jo nektaro, neutralizuoja herpeso virusą.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Eksperimento metu medus, sumaišytas su glicerinu, slopino herpesą 952 savanoriams taip pat veiksmingai, kaip ir įprastas antivirusinis vaistas acikloviras. Tyrimo dalyviai naudojo natūralią preparatą penkis kartus per dieną ir atsigavo vidutiniškai per aštuonias–devynias dienas, kaip ir tie, kurie vartojo aciklovirą.

Rusijos ekspertai siūlo atkreipti dėmesį į šlaitinę rasakilą (Alchemilla vulgaris). Joje yra naudingų cheminių junginių — polifenolių, veiksmingų nuo pirmojo ir antrojo tipo herpeso. Ląstelių kultūros tyrimo metu preparatai iš šio augalo slopino patogenų aktyvumą. Tiesa, augalų ekstraktas turėjo būti įvedamas vienu metu su ląstelių užkrėtimu arba valandą po jo. Vėlesnėse stadijose vaistas neveikė.

Tačiau mokslininkai, tiriantys antivirusinį augalų poveikį, perspėja: neverta jų naudoti nepasitarus su gydytoju, ypač jei yra lėtinių ligų.

Tegai:
saviizoliacija, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (380)
Bagažas oro uoste

Lietuviai parsiveža kelionių: Dengės karštligė ir kitos retos ligos

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
PSO įspėja, kad pastaruoju metu dėl didelės žmonių migracijos greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų, kurios išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pasidalijo informacija apie retų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.

Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės (ebola, marburgo, dengė, geltonoji, Krymo Kongo), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje, sakoma ULAC pranešime spaudai.

Dengės karštligę lietuviai parsiveža iš kelionių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2019 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 36 įvežtiniai dengės karštligės atvejai. 2019 metais — 9 atvejai (0,32 atv./100 tūkst. gyv.). Susirgę asmenys keliavo Tailande, Kambodžoje, Filipinuose,  Kuboje.

Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmais, odos bėrimu, vėmimu, pykinimu.

Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių. Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse 2017 metais buvo užregistruoti 2026 įvežtiniai dengės karštligės atvejai (sergamumo rodiklis buvo 0,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Europoje pastebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius

Lietuvoje per 2013–2019 metų laikotarpį buvo užregistruoti 79 legionierių ligos atvejai. 2019 metais — 17 ligos atvejų ir vienas — mirties.

Legioneliozė — tai ūminė infekcinė liga, kuri gali pasireikšti kaip pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.

Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. 2017 metais  ES/EEE šalyse buvo užregistruoti 9 238 legionierių ligos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 1,8 atv./100 tūkst. gyventojų.

Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius, nuo 2013 m. (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo rodiklis padidėjo virš 30 procentų. Daugiausiai atvejų registruojama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Listeriozė — pavojus nėščioms moterims, kūdikiams 

Lietuvoje 2010–2019 metais buvo užregistruoti 82 listeriozės atvejai. 2019 metais — šeši listeriozės atvejai (sergamumo rodiklis 0,21 atv./100 tūkst. gyv.). 2010–2019 m. iš viso užregistruota 19 mirties nuo listeriozės atvejų, 2019 metais — du mirties atvejai.

Skiepai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Зарембо

Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia jokių simptomų. Didžiausią pavojų užsikrėsti listerioze turi vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys, naujagimiai, asmenys su nusilpusia imunine sistema.

Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, bakterijos gali sukelti meningitą, sepsį.

Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai

2010–2019 metais iš viso buvo užregistruoti 32 tuliaremijos atvejai. 2019 metais — keturi atvejai (sergamumo rodiklis — 0,14 atv./100 tūkst. gyv.).

Liga pasireiškia aukšta temperatūra (iki 38–40° C), pasireiškia drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, įvairūs odos bėrimai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, besimaudant užterštame vandenyje, vartojant užterštus maisto produktus, įgėlus infekuotiems uodams, erkėms, blusoms.

Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Užkrečiamosios ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau daugelio jų galima išvengti arba sumažinti jų žalą. Svarbu laikytis higienos, kruopščiai plauti rankas, atsakingai rinktis maistą, geriamąjį vandenį, apsirūpinti priemonėmis nuo kraujasiurbių vabzdžių įgėlimo, nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
© Sputnik
Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Lietuva, liga
Temos:
Medicina ir sveikata
Laboratorija, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai rado silpnąją koronaviruso vietą

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
Tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 PLpro fermentas ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Grupė Lenkijos ir JAV mokslininkų rado naują būdą "užblokuoti" koronavirusą, rašoma žurnale "Science Advances" paskelbtame straipsnyje.

Mokslininkų duomenimis, vienas iš kovos su infekcija metodų — poveikis SARS-CoV-2 PLpro fermentui. Pažymima, kad jis ne tik skatina viruso replikaciją, bet ir blokuoja daugybę su organizmo imuniniu atsaku susijusių baltymų.

Paaiškėjo, kad efektyviausią poveikį šiam fermentui daro du inhibitoriai — VIR250 ir VIR251. Jie sugeba rasti ir blokuoti tik koronaviruso fermentą, nepaveikdami kitų baltymų.

Pažymima, kad tokios SARS-CoV-2 PLpro savybės daro jį taikiniu daugeliui antivirusinių vaistų.

Panašią išvadą padarė grupė Amerikos mokslininkų. Jie nustatė, kad SARS-CoV-1, SARS-CoV-2 ir MERS-CoV koronavirusai turi vienodą pažeidžiamumą. Mokslininkai atkreipė dėmesį į fermentą Tom70, kuris taip pat stimuliuoja viruso replikaciją, tačiau praranda atsparumą vaistams sąveikaujant su koronaviruso genu Orf9b.

Tegai:
mokslininkai, mokslas, tyrimas, koronavirusas
Dar šia tema
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas