Telefonas

Rugsėjį aplinkosaugininkai daugiausia pranešimų gavo dėl įvykių su laukiniais gyvūnais

(atnaujinta 13:56 2020.10.05)
Taip pat rugsėjį 128 pranešimai gauti dėl atliekų deginimo (tai sudaro 16 proc. visų gautų pranešimų). Praėjusiais metais dėl atliekų deginimo kreiptasi 86 kartus

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Pranešimų priėmimo tarnyba rugsėjį gavo 1 613 pranešimų, kurių didžiausią dalį sudarė įvykiai su laukiniais gyvūnais (732), 128 pranešimai gauti dėl atliekų deginimo, praneša AAD.

"Vilniaus regiono žmonės į PPT kreipėsi 445 kartus, Kauno — 326, Klaipėdos — 204, Utenos — 124, Šiaulių — 198, Panevėžio — 126, Marijampolės — 69, Alytaus — 121 kartus. Palyginimui šių metų rugsėjį gauta 455 pranešimais daugiau nei tuo pačiu metu pernai", — teigiama pranešime.  

Pabrėžiama, kad, palyginti su 2019 metų rugsėju, gauti 633 pranešimai dėl įvykių su laukiniais gyvūnais, iš kurių 501 buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone.

Elnių šeima
© Sputnik / Виталий Аньков

Taip pat rugsėjį 128 pranešimai gauti dėl atliekų deginimo (tai sudaro 16 proc. visų gautų pranešimų). Praėjusiais metais dėl atliekų deginimo kreiptasi 86 kartus.

Be to, pranešama, kad dėl neteisėtų kirtimų gyventojai kreipėsi 35 kartus, vandens transporto priemonių pažeidimų — 9, vandens apsaugos juostų pažeidimų — 28, oro taršos — 84, kitos taršos — 34, taršos nuotekomis — 68, vandens taršos — 49, atliekų netvarkymo — 113, atliekų deginimo — 128, neteisėto augmenijos skynimo — 1, medžioklės pažeidimų — 75, žvejybos pažeidimų — 121, avarijų — 3 kartus.

Pažymima, jog Aplinkos apsaugos departamento valdybų pasyvų budėjimą namuose vykdantys pareigūnai ištirti gautų pranešimų į vietą ne darbo metu buvo siunčiami 218 kartų.

Tegai:
deginimas, laukiniai gyvūnai, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Kino teatrams ir filmų platintojams paskirstyta 2,8 mln. eurų
ŽŪM: žemės ūkio ir maisto produktų eksportas šiemet gali išaugti 5 proc.
Automobilis

Draudikai papasakojo apie automobilių apgadinimą plovyklose ir autoservisuose

(atnaujinta 13:10 2021.04.10)
Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Plovyklose ir autoservisuose automobilių apgadinimą lemia ir techniniai gedimai, ir žmogiškos klaidos, o jų žalos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Apie tai rašo "BTA" draudimo bendrovė.

"Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių, pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", — sakė BTA draudimo bendrovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas. 

Daugiausia — subraižymų ir apdaužymų

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios. Servisuose keliant automobilius, lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas bandomųjų važiavimų metu, įvarant jį į servisą ar iš jo. Tokie atvejai nėra dažni, greičiau jau — retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama. 

Mergina klausosi muzikos per ausines
© Sputnik / Константин Михальчевский

Dėl nekokybiškai atlikto remonto ypač dažnai pakartotinai sugenda automobilių greičio dėžės ar varikliai. Tai kartais lemia netinkamai pritvirtintos detalės, netyčinės mechanikų klaidos, nepakankamas sistemos patikrinimas prieš atiduodant automobilį klientui. Bulavas sako, kadangi varikliai yra kone brangiausia automobilio dalis, tai ir žalos tokiais atvejais siekia nuo 5 iki 43 tūkst. eurų.

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas kapotas, durelės, sparnai. Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės. 

"Pasitaiko, kad darbuotojai išvarinėja automobilį iš plovimo vietos ir parkuodamiesi kur nors atsitrenkia. Taip pat nepalaukiama, kol pilnai pasikels plovyklos vartai — darbuotojui bandant išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius vartus buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", — pasakoja Bulavas.

Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų kaltas

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. 

"Atsakomybė už apgadintus automobilius servisams ir plovykloms tenka tada, kai tai padaro jų darbuotojai, techninė įranga, kai pripažįstama nekokybiškai atlikta remonto ar kita paslauga. Pavyzdžiui, į šepetį įsisukusiam nuo kažkokio automobilio nuplėštam valytuvui apgadinus kitą transporto priemonę, atsakyti ir atlyginti žalą turi plovykla. O štai atvejai, kurie gana dažnai pasitaiko tunelinėse plovyklose, kai dėl vairuotojų užtraukto rankinio stabdžio automobilis laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti, yra jau to automobilio vairuotojo atsakomybė", — aiškina Bulavas.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja padengti žalą. Todėl darbuotojams rekomenduojama prieš paslaugos suteikimą, jei tik yra galimybė, atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, sužymint juos akte ir pasirašant kartu su automobilio savininku. 

"Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos, kuomet jų vairuotojai po plovimo pastebi įbrėžimus ir reikalauja atlyginti žalą. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o tai galima padaryti nufotografuojant pažeidimus ir kviečiant atsakingas tarnybas, pavyzdžiui, policiją. Esame turėję atvejį, kai plovyklos klientas tikino, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau pasinaudojus nepriklausomų ekspertų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla", — sakė draudikas. 

Jo teigimu, plovyklos paprastai neturi reikiamų žinių atsekti galimas sukčiavimo schemas, o draudimo bendrovės su tuo susiduria dažnai, tad yra sukaupusios nemenką patirtį ir gali tinkamai pasirūpinti administravimo procesu, nepriklausomų ekspertų išaiškinimais, kitomis procedūromis. Šiais kaštais taip pat pasirūpina draudimo bendrovė, tad įmonėms tuo rūpintis nebereikia. 

Tegai:
žala, automobilis, autoservisas, draudikai
Pasienietis

Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą

(atnaujinta 00:12 2021.04.11)
Keleiviui italui teko ieškotis kitos transporto priemonės, kad galėtų toliau tęsti kelionę į Lietuvą

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Kalvarijos pasieniečiai sulaikė Lenkijoje pavežėju dirbantį tadžiką, kuris patikros metu pateikė, įtariama, suklastotą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį VSAT pareigūnai Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Suvalkai–Marijampolė, patikrinti sustabdė automobilį "Toyota Prius" lenkiškais numeriais. Mašiną, naudojamą teikti pavežėjimo paslaugas, vairavo 25-erių Tadžikijos pilietis. Kartu kaip keleivis vyko Italijos pilietis. Visi pastarojo dokumentai buvo tvarkingi.

Patikros metu Kalvarijos pasieniečiams įtarimų sukėlė vairuotojo pateiktas Tadžikijos vairuotojo pažymėjimas. VSAT pareigūnai iškart nustatė, kad tai, įtariama, yra klastotė.

Taip pat paaiškėjo, jog tadžikas turėjo tik savo šalies pasą be Šengeno vizos. Netrukus Kalvarijos pasieniečiai nustatė, kad šis asmuo buvo pasiprašęs leidimo gyventi Lenkijoje, bet gavo neigiamą atsakymą. Užsienietis jį apskundė, bet Lenkijos sprendimas vėl nebuvo palankus.

Vairuotoją Kalvarijos pasieniečiai sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai tadžikui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Keleiviui italui teko ieškotis kitos transporto priemonės, kad galėtų toliau tęsti kelionę į Lietuvą.

Tegai:
suklastotas dokumentas, pasieniečiai, pasienis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Bilotaitė patikrino kontrolės sistemą pasienyje su Baltarusija
Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pasieniečiai sulaikė 15 neteisėtų migrantų
Vilniuje girtas pasienietis sukėlė avariją
Širdies smūgis

Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį

(atnaujinta 00:22 2021.04.11)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.

Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga pajunta nerimą, panašų į panikos priepuolį.

Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.

Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimo krauju sutrikimas (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje), išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata