Remigijus Šimašius

Šimašius atliko koronaviruso testą

(atnaujinta 11:56 2020.10.06)
Jis taip pat ragina visus neignoruoti peršalimo simptomų ir vykti testuotis, nes tik taip galima užkirsti kelią židinių susidarymui

VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius atliko koronaviruso testą, apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Viskas labai gerai organizuota, COVID-19 testą ėmė maloniai ir sklandžiai. Gavau žinią, kad testo rezultatas neigiamas", — teigia jis.

Meras taip pat ragina visus neignoruoti peršalimo simptomų ir vykti testuotis, nes tik taip galima užkirsti kelią židinių susidarymui.

"Lieku saviizoliacijoje, dirbam toliau. Beje, eilės prie išankstinio balsavimo vietų, kurių Vilniuje turime 5, nuteikia viltingai, kad bus daugiau proto valdžioje po rinkimų", — rašo jis.

Pastaruoju metu COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje auga. Iš viso šalyje nustatyti 5366 atvejai, pasveiko 2546 žmonės, mirė 99 pacientai su patvirtinta diagnoze.

Tegai:
koronavirusas, Remigijus Šimašius
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1451)
Dar šia tema
Saviizoliacija su žolelėmis. Augalai prieš COVID-19
Estija paaiškino COVID-19 atvejų augimą rusakalbių gyvenamosiose vietose
Stirna, archyvinė nuotrauka

Medžiotojas, nušovęs sveiką stirniuką, patrauktas administracinėn atsakomybėn

(atnaujinta 22:09 2021.03.02)
Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad sausį "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete nušautas stirnos jauniklis nesirgo, todėl jo sumedžiojimas gali būti laikomas neteisėtu

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Medžiotojui, šių metų sausį Pakruojo rajone nušovusiam stirną, surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir apskaičiuota žala gyvūnijai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  

Šių metų sausio 31 dieną "Facebook'e" pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos jauniklio "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete, Vainiūnų gyvenvietės prieigoje.

Tą pačią dieną buvo surinkti pirminiai duomenys ir apklaustas medžiotojas. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl jis stirnos jauniklį ir sumedžiojo. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo. 

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.

Medžiotojui surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, bauda gali siekti iki 1 800 eurų, žala gyvūnijai viršija 1 050 eurų. Visas aplinkybes įvertins ir nutartį priims Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai.

Dar šia tema
Neteisėtai sumedžiojusiam du elnius vyrui teks atlyginti 12 tūkst. eurų žalą
Druskininkuose baltarusis partrenkė briedį, sužalotą gyvūną teko nušauti
Lietuvos gyventojas gali netekti teisės medžioti dėl naktinio matymo prietaiso
Beržų sulos rinkimas

Ekologai primena, kaip tinkamai leisti beržo sulą

(atnaujinta 22:08 2021.03.02)
Be to, laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų, praneša AAD.

Pažymima, kad jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Neries upė
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje — 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos", — teigiama pranešime. 

Pabrėžiama, kad privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą.

Derėtų atminti, kad laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų.

Pažymima, kad tai, ar kai kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai.

Tegai:
gamtai padarytą žala, nusikaltimas gamtai, ekologai
Žemė

Mokslininkai prognozuoja žemės atmosferos katastrofą

(atnaujinta 22:12 2021.03.02)
Pasak jų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Žemės atmosfera ateityje praras visą laisvą deguonį. Tokią išvadą padarė japonų mokslininkas iš Toho universiteto Kazumi Ozaki ir jo kolega amerikietis Kristoferis Reinhardas (Christopher Reinhardt) iš Džordžijos technologijos instituto. Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Geoscience".

Žemė
© Photo : NASA/Barry Wilmore

Ekspertai, atsižvelgdami į geologinius, biologinius ir klimato veiksnius, sumodeliavo planetos atmosferos evoliuciją. Todėl jie sužinojo, kad Žemės atmosfera išliks gana stabili maždaug milijardą metų, o po to, per kelis tūkstančius metų, ji liks praktiškai be deguonies.

Pasak mokslininkų, nelaimės priežastis bus padidėjęs Saulės aktyvumas, dėl kurio sumažės anglies dvideginio kiekis atmosferoje. Kai šis rodiklis pasieks kritinį tašką, fotosintezės procesas planetoje bus sutrikdytas ir deguonis nustos patekti į atmosferą.

"Biosfera neturės laiko prisitaikyti prie tokių reikšmingų aplinkos pokyčių. Dabar šešėlyje pasislėpęs primityvių anaerobinių mikrobų pasaulis vėl dominuos", — apibendrino mokslininkai.

Tegai:
atmosfera, Žemė