Piniginė

"Juodai dienai" finansiškai pasiruošęs vienas keturių šalies gyventojų, rodo apklausa

(atnaujinta 21:56 2020.10.07)
Lietuvoje apklausta 1 015, Latvijoje — 1 005, Estijoje — 1 011 nuolatinių gyventojų nuo 19 metų amžiaus

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo "Swedbank" užsakymu atliktas gyventojų tyrimas.

Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto. 

Maždaug kas šeštas šalies gyventojas (17 proc.) neturi nei santaupų, nei atitinkamos draudimo apsaugos gyvybei. Todėl kritinėje situacijoje toks gyventojas būtų visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos. 

Remiantis atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, lietuviai yra kiek geresnėje padėtyje negu Latvijos ar Estijos gyventojai. Kaimyninėse valstybėse nuo jų finansiškai priklausančių artimų žmonių turi daugiau kaip pusė gyventojų, atitinkamai, 52 proc. latvių ir 55 proc. estų. 

Be to, santaupų "juodai dienai" ar gyvybės draudimo apsaugos neturi 29 proc. latvių ir 24 proc. estų.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) pripažįsta, kad likę vieni šeimoje arba užklupus lėtinei ligai, kuri neleistų toliau dirbti visu etatu, kasdienes išlaidas jie galėtų padengti tik nuo vieno iki trijų mėnesių. 

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje gyvybės draudimu ir draudimu nuo traumų yra pasirūpinę 27 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje ši gyventojų dalis yra mažesnė, atitinkamai, 21 proc. ir 16 proc. 

Gyventojai taip pat išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie juos paskatintų apdrausti savo ar šeimos nario gyvybę, tai yra, pajamų padidėjimas (53 proc.), turimas reikšmingas kredito įsipareigojimas (25 proc.) ir padidėjusi rizika kasdieniame darbe (24 proc.).

Apklausos metu Lietuvoje apklausta 1 015, Latvijoje — 1 005, Estijoje — 1 011 nuolatinių gyventojų nuo 19 metų amžiaus.

Tegai:
finansai, apklausa, Swedbank
Dar šia tema
Tyrimas atskleidė, kaip pandemija pakeitė vilniečių kelionės į darbą įpročius
Apklausa rodo, kad po karantino trečdaliui namų ūkių sumažėjo pajamos
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Pasieniečiams nepavyko pagauti traukinio išmestas cigaretes krovusių kontrabandininkų

(atnaujinta 13:54 2020.10.23)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso sulaikyta daugiau kaip 12 tūkstančių pakelių baltarusiškų rūkalų

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Kėdainių rajone pasieniečiai užklupo kontrabandininkus, į automobilį kraunančius iš traukinio išmestas nelegalių cigarečių dėžes, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienio naktį VSAT pareigūnai kartu su AB "Lietuvos geležinkeliai" Saugos ir rizikų valdymo departamento darbuotojais tikrino išankstinę informaciją apie nelegalų krovinį.

Nuvykę į Kėdainių rajone esantį Zabieliškio mišką, šalia geležinkelio bėgių pasieniečiai pastebėjo, kad iš pravažiuojančio traukinio mėtomi paketai. Šis krovininis sąstatas važiavo iš Baltarusijos į Klaipėdą.

Šalia geležinkelio buvę trys žmonės išmestą krovinį nešė į automobilį "Audi A6" lietuviškais numeriais. Pamatę artėjančius pareigūnus asmenys sėdo į "Audi A6" ir dideliu greičiu spruko.

Pasieniečiai juos pradėjo persekioti, o bėglių automobiliui sulaikyti buvo panaudota priverstinio stabdymo juosta, vadinamasis "ežys".

Automobilis "Audi A6" buvo aptiktas šalia esančiame miške, apie 1,5 km nuo geležinkelio. Jame VSAT pareigūnai rado 6996 pakelius cigarečių "Fest" su baltarusiškais akcizo ženklais. Sprukusių asmenų paieškai buvo pasitelktas policijos kinologas su šunimi, tačiau tai rezultatų nedavė.

VSAT pareigūnai šalia geležinkelio bėgių rado dar 5500 pakelių cigarečių "Fest". Iš viso operacijos metu aptikti 12 496 pakeliai cigarečių "Fest" su baltarusiškais akcizo ženklais. Tokio krovinio vertė Lietuvoje su mokesčiais yra apie 38 tūkst. eurų.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvos pasieniečiai rado 20 tūkst. cigarečių kontrabandą vagone po akmens skalda
Sostinės oro uoste sučiupta nusikaltimu įtariama devyniolikmetė vilnietė
Pasieniečiai sulaikė, įtariama, Jungtinėje Karalystėje vogtą automobilį
Išankstinis antrojo Seimo rinkimų turo balsavimas

Įvardytas rinkėjų aktyvumas išankstiniame antrojo turo balsavime

(atnaujinta 13:53 2020.10.23)
Šiemet dėl ​​COVID-19 pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų dienų buvo vyko keturias

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Antrajame Lietuvos Seimo rinkimų ture iš anksto balsavo 169 616 žmonių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Kaip pažymėta, tai sudaro 7,34 proc. viso rinkėjų skaičiaus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per keturias išankstinio balsavimo dienas į rinkimų apygardas atvyko 158 121 žmogus, dar 11 368 atvyko į specialius rinkimų punktus, o namuose balsavo 127 piliečiai.

Šiais metais dėl COVID-19 pandemijos išankstinis balsavimas vyko keturias dienas vietoje įprastų dviejų. Tuo tarpu pagal pirmojo turo išankstinio balsavimo rezultatus, per keturias dienas balsavo 178 145 rinkėjai, arba 7,39 proc.

Iš anksto rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apygardoje. Pagrindinę rinkimų dieną atvykti bus galima tik į registracijos vietą.

Penktadienį Seimo rinkimų antrajame ture balsuoti gali tie, kas turi teisę tai daryti namuose, taip pat specialiuose punktuose — ligoninėse, globos įstaigose, bausmių atlikimo vietose.

Namuose galima balsuoti penktadienį ir šeštadienį. Tam reikėjo registruotis iš anksto rinkimų apygardoje.

Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Blogiau už bolševikus — "Laisvės partija" sugriaus tradicinę Lietuvą?
Nord Stream-2

Rusijos URM papasakojo apie JAV rinkimų rezultatų įtaką "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:58 2020.10.23)
JAV antradienį pratęsė sankcijas "Nord Stream-2". Sankcijų paketas "Dėl Europos energetinio saugumo" dabar taikomas įmonėms, teikiančioms paslaugas, įrangą ar finansuojančioms projekte eksploatuojamų laivų modernizaciją

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. JAV trukdys "Nord Stream-2" projektui, nepaisant prezidento rinkimų rezultatų, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Pankinas, praneša RIA Novosti.

"Vis dėlto tai buvo apskaičiuota žingsnis po žingsnio, tikriausiai amerikiečių planuose... Atsiras pretenzijų ir naujų kliūčių, ir aš jaučiu, kad bet kurioje administracijoje", — žurnalistams sakė jis.

Pasak jo, "amerikiečiai agresyviai dalija Europos energetinį pyragą, prisidengdami tuo, kad jis yra neva mūsų pažeidžiamas".

JAV antradienį pratęsė sankcijas "Nord Stream-2". Kaip skelbiama Valstybės departamento tinklalapyje, PEESA sankcijų paketas "Dėl Europos energetinio saugumo" dabar taikomas įmonėms, teikiančioms paslaugas, įrangą ar finansuojančioms projekte eksploatuojamų laivų modernizaciją. Anksčiau šios sankcijos buvo taikomos tik įmonėms, tiesiogiai tiekiančioms laivus dujotiekio statybai.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"