Ole Wilassen, nuotrauka iš įvykio vietos

Istorinis laivas "Ole Wilassen" pakeltas nuo Danės upės dugno

(atnaujinta 11:21 2020.10.08)
Specialistams pavyko iškelti laivą ir dalinai stabilizuoti jo būklę, tačiau borte dar yra trys skylės, kurioms užtaisyti prireiks laiko

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Praėjusį savaitgalį Danės upėje nuskendęs istorinis žvejybinis laivas "Ole Wilassen" buvo pakeltas nuo dugno. Apie tai savo Facebook paskyroje praneša Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

"Laivas - skenduolis" Danės upėje — jau nebe ant dugno, bet jau ant vandens, tai geroji žinia. Visą naktį intensyviai pumpavus vandenį iš užsemtų triumų, pavyko jį iškelti ir bent dalinai stabilizuoti jo būklę, tačiau siurbliai dirba budėjimo rėžimu. To priežastis — kas ~30 min. tenka juos ir vėl įjungti, nes yra trys skylės borte, jų užtaisymui reikia šiek tiek laiko", — rašo meras.

Grubliauskas patikino, kad situacija stebima, kontroliuojama ir derinama su reikiamomis institucijomis.

Sekmadienio naktį Danės upėje, greta Pilies uostelio, pradėjo skęsti laivas "Ole Wilassen". Žvejybinis laivas pavojingai pasviro prie upės krantinės, tačiau jos nepažeidė.

Kad būtų užkirstas kelias galimam teršalų patekimui į upę ir uosto akvatoriją, Uosto direkcijos kateris "Zunda" laivą aptvėrė bonų užtvaromis, vėliau papildomai pastatytos absorbuojančios bonos.

Apie incidentą buvo informuotos visos atsakingos institucijos, aplinkosaugininkai, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, Klaipėdos pilies uostelio kapitonas. Laivo savininkas įpareigotas pasirūpinti skęstančiu laivu.

Судно Ole Wilassen в Клайпеде
Laivas "Ole Wilassen"

"Ole Wilassen" — istorinis Norvegijos laivas, pastatytas 1948 metais. Žvejybinis laivas prieš porą metų Klaipėdoje buvo remontuotas.

Vyras, archyvinė nuotrauka

SAM: dar 8 savivaldybėms gali grėsti karantinas

(atnaujinta 11:17 2020.10.24)
Į "raudoną" zoną pateko ir didieji šalies miestai. Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 dienos imtinai, "raudonajai" zonai priskiriamos dar aštuonios Lietuvos savivaldybės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo pirmadienio į "raudoną" zoną pateks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės. 

Šiuo metu į raudonąją zoną įtraukta 21 šalies savivaldybė, geltonąją – 26, žaliąją – 13. 

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. 

Sprendimai dėl karantino paskelbimo konkrečiose savivaldybėse yra priimami trečiadieniais Vyriausybės posėdyje. Taigi, ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę.

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Karantinas pratęstas Raseinių rajono savivaldybėje.

Karantino režimo trukmė – nuo spalio 26 dienos 00:00 val. iki lapkričio 9 dienos 24:00 val.; Raseinių rajono savivaldybėje – iki lapkričio 6 dienos 24:00 val.

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią ir raudoną. 

Nauhžjausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms Lietuvoje siekia 9104. Iki šiol nuo koronaviruso mirė 126 žmonės. 

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žada padidinti pensijas

(atnaujinta 10:38 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša spaudos tarnyba.

Planuojama, tai atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Baltijos respublika užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui