Lietuvos kariai balsuoja pratybų metu Baltijos jūroje

Šalies kariai dalyvavo neįprastame balsavime pilietinę poziciją išreiškė laivo denyje

(atnaujinta 17:51 2020.10.09)
Anksčiau paaiškėjo, kad per keturias išankstinio balsavimo dienas rinkėjų aktyvumas sudarė 7,39 proc.

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Karinių jūrų pajėgų ŠAL "Jotvingis" kariai balsavo laivo denyje, apie tai pranešė "Karinės jūrų pajėgos" savo Facebook paskyroje.

"Šiuo metu dalyvaujantys NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I - os grupės veikloje, turėjo galimybę atlikti pilietinę pareigą ir balsuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Šis balsavimas kariams tapo tikrai neeiliniu, kadangi savo pilietinę poziciją jie turėjo galimybę išreikšti tik laivo denyje, Baltijos jūros vandenyse", — rašoma pranešime.
Литовские военные голосуют на военном корабле Йотвингис во время учений в Балтийском море
Šalies kariai dalyvavo neįprastame balsavime — pilietinę poziciją išreiškė laivo denyje.

Anksčiau paaiškėjo, kad per keturias išankstinio balsavimo dienas rinkėjų aktyvumas sudarė 7,39 proc. Iš viso balsavo 178145 žmonės.

Aktyviausiai rinkėjai balsavo Vilniaus Antakalnio ir Senamiesčio apygardoje-Žvėryne, Kauno Centro apygardoje-Žaliakalnyje, Marijampolėje, Verkių apygardose ir Pajūryje. Aktyvumas čia viršijo dešimt procentų.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
kariai, Seimo rinkimai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (253)
Dar šia tema
Balsuok saugiai: ką reikia žinoti apie balsavimą COVID-19 sąlygomis
Šeštadienį šalyje prasideda rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis
Lietuvoje papasakota, kiek rinkėjams siūloma už balsus Seimo rinkimuose
Keleiviai transporte, archyvinė nuotrauka

Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio

(atnaujinta 09:44 2020.10.27)
Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, daugelis dabar taikomų priemonių realiai nebeturi didelės reikšmės, o šalies valdžia nesugebėjo pasiruošti antrajam pikui

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pareiškė, kad šalis nesuvaldo su COVID-19 protrūkiu. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.

"Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas "Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti: mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje", — rašo Stankūnas.

Pasak jo, daugelis dabar taikomų priemonių, kaip pavyzdžiui kontaktų atsekamumas, realiai nebeturi didelės reikšmės. Mat, tų jau oficialiai diagnozuojamų atvejų yra labai daug, o realūs skaičiai yra gerokai didesni. Stankūnas pažymi, kad į ligonines pateks daugiau žmonių.

"Didelė klaida guostis, kad šiuo metu ligoninėse gydomi tik 332 pacientai. Jau iš pirmo piko žinome, kad hospitalizacijų skaičiaus augimas atsilieka nuo naujų atvejų augimo. Pavyzdžiui, pirmojo piko metu didžiausi naujų atvejų skaičiai buvo fiksuojami kovo paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis, o hospitalizuotų asmenų skaičius piką buvo pasiekęs balandžio 13-26 d., vidutiniškai 135 hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Tad hospitalizuotų pacientų skaičius augs", — pažymi profesorius.

Siekiant susidoroti su susiklosčiusia epidemiologine situacija, Stankūnas siūlo artimiausiu metu, su labai konkrečia ir multidisciplinine mokslininkų bei specialistų pagalba, parengti ir įgyvendinti visuotinio karantino planą.

"Jis (planas – Sputnik) turėtų būti švelnesnis nei buvo pavasaryje, bet tuo pačiu griežtesnis nei dabar yra taikomas. Šis karantinas turėtų būti su aiškia pabaigos data. Ir nuleistomis galvomis turėtume pasakyti, kad jis yra skelbiamas todėl, kad nesugebėjome padaryti savo namų darbų ir pasiruošti antrajam pikui", – siūlo Stankūnas.

Naujausiais duomenimis, per visą laiką Lietuvoje buvo nustatyta beveik 11 tūkstančių COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 135 pacientai.

Pirmadienį 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo įvestas karantino režimas. Jis galios dvi savaites, tada valdžios institucijos spręs dėl tolesnių priemonių. Trečiadienį karantinas papildomai bus paskelbtas dar penkiose savivaldybėse, taip pat didžiuosiuose šalies miestuose — Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Daugiau nei 20 Lietuvos savivaldybių gyventojai bus tiriami dėl koronaviruso
Lietuvos paštas pakeitė siuntų pristatymo tvarką dėl COVID-19
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Rusijoje pasiūlyta, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo
Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Sulaikytas banko padalinį Marijampolėje susprogdinti grasinęs įtariamasis

(atnaujinta 09:31 2020.10.27)
Policijos duomenimis, nusikaltėlis buvo vyras, gimęs 1979 m. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Marijampolėje sulaikytas vyras, grasinęs susprogdinti banko padalinį, rašo Lietuvos policijos departamentas.

Pirmadienį apie 14:00 gautas pareiškimas, kad spalio 23-26 dienomis banko darbuotojai susirašinėjimo metu ir skambučiais telefonu iš asmens gavo grasinimus susprogdinti ar kitaip apgadinti banko padalinį, esantį Marijampolėje.

Įtariamasis, gimęs 1979 metais, uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Marijampolė, policija
Dar šia tema
Rinkimų dieną Lietuvoje pavogta valstybės vėliava
Utenos rajone neblaivus vairuotojas mėgino duoti kyšį policijos pareigūnams
Per savaitę Klaipėdos policija nustatė daugiau nei 250 greičio viršijimo atvejų
Sergėjus Lavrovas

Lavrovas tikisi visiškai atkurti Rusijos ir ES dialogą

(atnaujinta 09:49 2020.10.27)
Anksčiau Rusijos URM ministras pareikškė, kad reikia sustabdyti dialogą su Europos Sąjunga, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai priėmė politinį sprendimą dėl antirusiškų sankcijų, susijusių su situacija su Aleksejumi Navalnu

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikisi, kad jo kolegoms iš Europos pakaks sveiko proto ir įžvalgos, kad būtų visiškai atkurtas Maskvos ir Briuselio dialogas, praneša RIA Novosti.

"Pastaruoju metu tokia antirusiška linija [Briuselyje — Sputnik] labai sustiprėjo. Norėčiau tikėtis, kad mūsų kolegoms iš Europos pakaks išminties, numatymo, tiesiog sveiko proto, ir dėl to mūsų dialogas su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis bus visiškai atkurtas remiantis geros kaimynystės, sąžiningumo, nuspėjamumo ir atvirumo principais", — interviu Kroatijos laikraščiui "Vecherni List" sakė Lavrovas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos ministras leido sustabdyti dialogą su Europos Sąjunga. Anot jo, "tie žmonės, kurie yra atsakingi už užsienio politiką Vakaruose ir nesupranta abipusiškai pagarbaus pokalbio būtinybės — galbūt turėtume paprasčiausiai kuriam laikui nustoti bendrauti". Šį pareiškimą Lavrovas padarė po to, kai ES šalių užsienio reikalų ministrai priėmė politinį sprendimą dėl antirusiškų sankcijų, susijusių su situacija su Aleksejumi Navalnu.

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Сергей Гунеев

Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, ES, Rusija, Sergejus Lavrovas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu
Dar šia tema
Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV perkels karius arčiau Rusijos
Amerikietiška svajonė — ar Baidenas išgelbės Lietuvą?