Vilniuje paminėta Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena

Organų donorystės diena: šiandien Lietuvoje bus uždegtos žvakutės donorams atminti

(atnaujinta 14:55 2020.10.09)
Renginiai organų donorystės dienai paminėti vyks visą savaitgalį: bus galimybė susipažinti su greitosios pagalbos automobiliu ir VSAT bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparniais, kuriais į skubias operacijas gabenami donorų organai

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Vilnius ir kiti Lietuvos miestai kviečia dalyvauti renginiuose organų donorystės dienai paminėti, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Kaip pranešama, penktadienį, spalio 9 d., asociacija "Gyvastis" visoje Lietuvoje degs žvakutes organų donorams atminti. Vilniuje žvakutės bus deginamos nuo 16:00 iki 20:00 Vilniaus arkikatedros aikštėje. 

Šeštadienį spalio 10 d., 14:00, pievoje prie Baltojo tilto vyks organų donorystės renginys visuomenei. Renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su greitosios pagalbos automobiliu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniais, kuriais į skubias operacijas gabenami donorų organai. 

Renginio dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata, numatyti užsiėmimai mažiesiems šventės lankytojams. Renginyje su edukacine programa taip pat dalyvaus Nacionalinis kraujo centras. 

Viso renginio metu bus galima pasirašyti sutikimus Donoro kortelei gauti. 

Organų donorystei palaikyti šeštadienio vakarą, 19:00, devyni didieji Lietuvos miestai nušvis žalia (organų donorystės) spalva. 

Sekmadienį, spalio 11 d., už organų donorus, jų artimuosius, transplantacijas atliekančius gydytojus, žmonių, gyvenančių su transplantuotais organais, sveikatą visoje Lietuvoje bus aukojamos Šv. Mišios.

Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena minima kasmet spalio antrąjį šeštadienį. Šia dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes.

Nuolat tobulėjanti medicina randa vis naujesnių ir įvairesnių būdų, kaip padėti žmonėms ir išsaugoti jų gyvybę bei sveikatą. Organų transplantacija — vienas iš tų būdų, aukštų medicinos pasiekimų ir kilnaus artimųjų sprendimo rezultatas.

Šiais metais Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų "Vilmorus" atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria organų donorystei. 

Daugiau kaip trečdalis gyventojų sutiktų dovanoti mirusio artimojo organus, jei būdamas gyvas jis nebuvo pasirašęs sutikimo, o nuomonės šiuo klausimu nebuvo pareiškęs. NTB atkreipia visuomenės dėmesį, kad netekties valandą tokį sprendimą priimti nėra lengva, todėl svarbu apie organų donorystę kalbėtis šeimoje — žinant artimojo valią, sprendimo priėmimas tampa lengvesnis. 

Lietuvoje organų ar audinių transplantacijos laukia 401 žmogus, tarp jų — 18 vaikų. Šiais metais registruotas 31 efektyvus donoras. Šių donorų dėka gyvybė išgelbėta ar sveikata pagerinta daugiau kaip 90-iai pacientų. Tai — 90 šeimų, vėl galėsiančių grįžti į pilnavertį gyvenimą.   

Tegai:
renginiai, Lietuva, donoras, donoro organai
Temos:
Medicina ir sveikata (433)
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Stiklinė su vandeniu

Geologai patikrino Lietuvos šaltinių vandens kokybę

(atnaujinta 18:07 2021.05.08)
Apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos — itin geru vandeniu pasižymi net 72,4 proc. Lietuvos šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc.

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Daugumos tirtų šalies šaltinių vanduo gali būti priskirtas puikaus vandens klasei, rodo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) apibendrinti tyrimų duomenys.

Itin geru vandeniu pasižymėjo net 72,4 proc. šaltinių, geros kokybės – 17,2 proc. Pasak LGT vyr. patarėjo Jono Satkūno, galima daryti išvadą, kad apie 90 proc. šaltinių nėra paveikti žmogaus veiklos.

7,1 proc. šaltinių cheminė būklė yra patenkinama veikiausiai dėl hidrocheminių anomalijų ar žmogaus veiklos poveikio. Jų vandenyje nėra cheminių medžiagų (išskyrus geležį), kurių koncentracija viršytų geriamajam vandeniui nustatytą kiekį. Tačiau miestų teritorijose esančių šaltinių vandens tipas rodo akivaizdų urbanistinės infrastruktūros poveikį šiam vandeniui.

Satkūnas pažymėjo, kad nors daugumos šaltinių vandenyje cheminių medžiagų koncentracijos nėra didelės, bet pasitikėti vien cheminės analizės rezultatais nepakanka — nereikėtų pamiršti, kad vandenyje gali būti padidėjęs mikrobų kiekis.

Lietuvoje daugiausia yra paplitę gėlo vandens šaltiniai. Daug mineralinių medžiagų turi 40,4 proc., o mažai –  net 59,6 proc. šaltinių.

Iš visų ištirtų ir aprašytų Lietuvos šaltinių net 66 trykšta Dainavos krašte (įskaitant ir Vilnių). Daugelis jų apipinti legendomis ir padavimais. Žemaitijos nacionaliniame parke ištirti 29 šaltiniai. Apie juos pasakojimų surinkta gerokai mažiau, nes dauguma jų yra "laukiniai", sunkiai randami, nelankomi, pasislėpę miškų glūdumoje. Aukštaitijos nacionaliniame parke ištirta 17 šaltinių ir užrašyti keli pasakojimai.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Mokslininkai pasakojo, kaip pušies šaka išvalo vandenį nuo 99 procentų bakterijų
Šalyje po truputį šyla vandens telkiniai

Pergalės paradas Raudonojoje aikštėje Maskvoje. Tiesiogiai

(atnaujinta 09:08 2021.05.09)
Šiemet pandemija nesutrukdė šventei. Stebėkite iškilmingą renginį Sputnik Lietuva svetainėje

Gegužės 9-ąją sukanka 76 metai nuo pergalės Didžiajame Tėvynės kare. Šia proga skirtinguose Rusijos miestuose vyksta šventiniai renginiai: iškilmingi paradai, taip pat paleidžiami šventiniai fejerverkai. Pastaraisiais metais Rusijoje ir kitose šalyse išpopuliarėjo "Nemirtingojo pulko" akcija — žmonių eisena su kare dalyvavusių artimųjų nuotraukomis.

Pergalės paradas vyksta Maskvoje. Jame pėsčiomis dalyvauja 37 paradų įgulos, kuriose dalyvauja daugiau nei 12 tūkstančių karių, mechanizuota kolona, įskaitant 190 karinės technikos pavyzdžių, taip pat aviacijos paradas iš 76 sraigtasparnių ir orlaivių.

Pernai dėl koronaviruso pandemijos tradicinis paradas gegužės 9 dieną buvo atidėtas. Tą dieną vyko tik aviacijos pasirodymas. Pats paradas buvo surengtas birželio 24 dieną. Data pasirinkta neatsitiktinai. 1945 metų birželio 24 dieną įvyko pirmasis Pergalės paradas Raudonojoje aikštėje Maskvoje.

Tegai:
paradas, Maskva, Rusija, Pergalės diena