Seimas, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimai: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 08:58 2020.10.13)
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkėjų

Spalio 11 dieną Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai, piliečiai turės išrinkti 141 Seimo narį, kurie kitus ketverius metus atstovaus jų interesams.

Pagrindinę rinkimų dieną — spalio 11-ąją — balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Išankstinis balsavimas vyko spalio 5–8 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 9–10 dienomis.

Pakartotinis balsavimas vyks spalio 25 dieną. Jame vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

Iš viso rinkimuose dalyvauja 1754 partijų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai, 1170 arba 66,7 proc. vyrų ir 584 arba 33,3 proc. moterų. Palyginti su 2016 metų rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau.

Lietuvos Seimo rinkimai-2020. Tiesiogiai >>

Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, koalicijų nesudaryta. Daugiamandatėje apygardoje mandatų gauna partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Partijų koalicijoms kartelė siekia 7 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų balsų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgyja po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.

Saugumo priemonės dėl COVID-19

Visi atvykę į balsavimo apylinkes turės dėvėti apsaugines priemones. Tai taikoma ir komisijų atstovams, stebėtojams bei savanoriams.

VRK turimais duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerija iš Valstybės rezervo rinkimų komisijoms jau skyrė per 1 mln. medicininių veido kaukių, 9,7 tūkst. respiratorių, 9,7 tūkst. apsauginių kombinezonų, 9,7 tūkst. apsauginių akinių, beveik 10,5 tūkst. apsauginių chalatų, beveik 70 tūkst. vienkartinių pirštinių, 13 tūkst. porų avalynės apdangalų, beveik 70 tūkst. vienkartinių pirštinių, 10,2 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio bei beveik 3 tūkst. 250 ml talpos dezinfekcinio skysčio buteliukų.

Dalis šių priemonių jau yra panaudota išankstinio balsavimo dienomis, taip pat — organizuojant balsavimą sveikatos, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, laisvės atėmimo vietose, lankantis pas rinkėjus, turinčius teisę balsuoti namuose bei einant pas saviizoliacijoje esančius rinkėjus. Kita dalis bus naudojama spalio 11-ąją, pagrindinę rinkimų dieną. 

VRK primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Sputnik Lietuva taip pat atliko savo apklausą tarp vilniečių. Tačiau respondentai neišsakė aiškios paramos kuriai nors vienai partijai.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Vyras su peiliu

Jonavos rajone teisiamas peiliu pareigūnę užpuolęs vyras

(atnaujinta 10:58 2020.10.23)
Policijos pareigūnams atliekant neblaivaus jonaviečio, pristatyto komisariatą dėl padaryto pažeidimo, apžiūrą, vaikinas pasipriešino jų veiksmams ir smogė peiliu vyriausiajai patrulei į kaklo sritį

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 23 metų jonavietis kaltinamas pasipriešinimu policijos pareigūnams ir pasikėsinimu nužudyti, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos pabaigoje kaltinamasis buvo neblaivus pristatytas į Jonavos rajono policijos komisariatą dėl galimai padaryto administracinio pažeidimo. Policijos pareigūnams atliekant jo apžiūrą, vaikinas pasipriešino jų veiksmams ir, išsitraukęs už nugaros slėptą peilį, smogė juo vyriausiajai patrulei į kaklo sritį.

Pažymima, jog greitai sureagavusi pareigūnė išvengė mirtimi galėjusio pasibaigti dūrio.

Tyrimo duomenimis, jonavietis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir teigia, kad pareigūnės nužudyti jis neketino.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas pasikėsino nužudyti dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Tegai:
Lietuva, Jonava
Dar šia tema
Jonavos rajone sulaikytasis peiliu puolė policijos pareigūnę
Klaipėdoje nežinomas asmuo užpuolė peiliu moterį jos pačios bute
Kaune moteris peiliu užpuolė policininką
Girtas vairuotojas, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajone sulaikytas girtas saviizoliacijos tvarką pažeidęs vairuotojas

(atnaujinta 09:57 2020.10.23)
Pusantros promilės įpūtęs vairuotojas neseniai lankėsi Baltarusijoje, todėl gavo baudą ir už saviizoliacijos pažeidimą

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Pasieniečiai sulaikė girtą saviizoliacijos tvarką pažeidusį vairuotoją, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Ketvirtadienio vakarą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos pareigūnai Vilniaus rajono Šulgių kaimo prieigose patikrinti sustabdė automobilį "VW Passat" baltarusiškais numeriais. Vos pažvelgę į vairuotoją pasieniečiai suprato — 53-ejų Vilniaus rajono gyventojas vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio.

Vyras kalbėjo nerišliai, išlaipintas iš automobilio svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio tvaikas. Pasieniečiai taip pat išsiaiškino, kad šis vairuotojas neseniai lankėsi Baltarusijoje, todėl turėjo iš jos grįžęs izoliuotis. Šios tvarkos jis nepaisė ir išvykęs iš namų pažeidė 14-os dienų jam paskirtą privalomos saviizoliacijos nurodymą.

VSAT pareigūnai Vilniaus rajono gyventoją sulaikė ir iškvietė policininkus. Šie vairuotojui nustatė 1,49 prom. girtumą. Už saviizoliacijos pažeidimą pasieniečiai vyrui skyrė 250 eurų baudą.

Pažeidėją ir jo mašiną VSAT pareigūnai perdavė policininkams, kurie tiria šį įvykį.

Tegai:
saviizoliacija, Vilnius
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000

Posovietinės šalys pagal ginkluotųjų pajėgų skaičių

(atnaujinta 10:56 2020.10.23)
Lietuvos kariuomenės parengtis karo veiksmams pastaraisiais metais labai išaugo. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ir "The Military Balance 2020" duomenimis, Lietuva pagal karines išlaidas užima 10 vietą tarp posovietinių šalių.
Posovietinės šalys pagal ginkluotųjų pajėgų skaičių
© Sputnik

Didžiosios Britanijos tarptautinio strateginių tyrimų instituto metinėje ataskaitoje "The Military Balance 2020" pateikiami duomenys apie 171 pasaulio šalies, tarp jų ir Lietuvos, karinį potencialą.

Sputnik Azerbaidžanas infografikoje pateikiami "The Military Balance 2020" duomenys apie padėtį posovietinėse šalyse: apie ginkluotųjų pajėgų, rezervų ir sukarintų dalinių skaičių, taip pat apie gynybos išlaidas.