Lietuvos karininkai

Lietuvos kariai pasiskundė dėl "dezinformacijos" Baltarusijos žiniasklaidoje

(atnaujinta 14:44 2020.10.11)
Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, rugsėjo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos temos vystymas

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Rugsėjo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo daugiau nei 260 "dezinformacijos" atvejų, kurių pagrindinės temos buvo Lietuvos užsienio politika, šalies energetinė nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, taip pat istorija, kultūra, švietimas ir konstitucinių pamatų apsauga. Apie tai pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Kaip teigiama, neigiamos informacijos sklaida buvo siekiama paveikti visuomenę, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste Šiaurės Atlanto aljanse ir pačiame kariniame bloke, Lietuvos valdžios institucijose, taip pat sumažinti piliečių lojalumą valstybei.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai užfiksavo kibernetinę ataką gynybos ministrui Linui Linkevičiui. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą, ten buvo paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad neva Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai "už uždarų durų" pasiūlė ES siųsti taikos palaikymo pajėgas į Baltarusiją.

Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo paskelbta kitoje svetainėje, o "The New Yorker" buvo išsiųstas netikras Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis Lietuvos ir Lenkijos ministrų pokalbio faktą.

Pabrėžiama, kad didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas rugsėjo 2–4, rugsėjo 10–16 dienomis ir rugsėjo 20–25 dienomis.

Šios eskalacijos daugiausia susijusios su bendru trijų Baltijos šalių susitarimu boikotuoti Astravo AE, Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų susitikimu dėl baltarusiškų prekių nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento Nausėdos raginimu įvesti ES sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija "Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai", NATO pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojo generolo T. Redfordo vizitu Lietuvoje, Lukašenkos ir Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos ministrų pirmininkų susitikimu, NATO ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pratybomis bei Prancūzijos prezidento Makrono vizitu Lietuvoje.

Lietuvos kariškių teigimu, rugsėjo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos temos vystymas.

Lietuvos kariuomenės teigimu, "oficialaus Minsko kontroliuojama" žiniasklaida daug dėmesio skyrė gynybos klausimams. Taip pat tvirtinama, kad ten "buvo suformuotas pasakojimas, jog Lietuva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą". Kariuomenė taip pat teigė, jog aktyviai palaikoma versija, kad Lietuva "tariamai provokuoja Baltarusiją, dislokuodama pasienyje NATO pajėgas".

"Šiuo laikotarpiu priešiški portalai pabrėžė tariamą NATO agresyvumą ir grėsmę regioniniam saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojami naujienų portalai skleidžia manipuliuojančią ir klaidinančią informaciją, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori Baltarusiją paversti mūšio lauku, o NATO planuoja "didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines", — teigiama pranešime.

Taip pat, anot Lietuvos kariuomenės, bendra Baltijos šalių pozicija dėl Baltarusijos atominės elektrinės sukėlė nepasitenkinimą žiniasklaidoje, kurią tariamai kontroliuoja Kremlius ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

"Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE", — rašoma pranešime.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

Be to, neseniai išaugo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės. Branduolinis objektas išlaikė visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Baltarusijos valdininkai "nepagrįstai" kaltina NATO karinės galios didinimu regione. Jo nuomone, Minskas naudojasi išorine grėsme "norėdamas sutramdyti protestuotojus".

Tačiau prasidėjus protestams Baltarusijoje, netoli kaimyninės šalies sienos Lietuvoje buvo surengtos kelios NATO pratybos. Reaguodamas į tai, Minskas buvo priverstas stiprinti sienų su Vakarų valstybėmis apsaugą.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
dezinformacija, Baltarusija, Lietuva, NATO
Dar šia tema
Suvereniteto apsauga: kas ketina pirkti Rusijos oro gynybos sistemą S-500
Šalies kariai dalyvavo neįprastame balsavime — pilietinę poziciją išreiškė laivo denyje
Tuščia mokyklos klasė

Nuspręsta, kaip mokysis moksleiviai po rudens atostogų

(atnaujinta 15:21 2020.10.21)
Lietuvos moksleiviai savaitę po atostogų mokysis nuotoliniu būdu. Ministrų kabinetas atmeta idėją pratęsti atostogas dviem savaitėmis

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė nusprendė atsisakyti idėjos pratęsti rudens atostogas dar savaitei. Apie tai buvo pranešta Vyriausybės posėdyje.

Pagal naujausią įsakymą, nuo lapkričio 26 iki lapkričio 1 dienos moksleiviai atostogaus, o tada dar savaitę mokysis nuotoliniu būdu.

Be to, Vyriausybė suskirstė savivaldybes į zonas. Kiekviena iš jų gaus skirtingus patarimus, kaip elgtis plintant koronavirusui.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 8,2 tūkstančio COVID-19 atvejų, mirė 120 pacientų. Per praėjusią parą buvo pasiektas naujas rekordas — iš viso nustatyta 311 koronaviruso atvejų.

Intensyvūs tyrimai šią savaitę atliekami 19 savivaldybių, įskaitant tokius miestus kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Druskininkai, Elektrėnai, taip pat Raseinių, Kelmės, Joniškio, Plungės rajonus.

PSO duomenimis, per pastarąją savaitę pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 2,4 mln. Tai yra didžiausias per septynias dienas nustatytas skaičius nuo pandemijos pradžios. Žuvusiųjų skaičius išaugo daugiau nei 36 tūkstančiais — tai beveik prilygsta praėjusios savaitės rodikliams.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni











































 


L

Tegai:
mokyklos, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įsigalioja nauji apribojimai keliaujantiems į Kiprą ir Latviją
Kokie COVID-19 apribojimai taikomi vykstantiems į kitas ES šalis lietuviams
Marijampolės meras žada naujus griežtus apribojimus dėl didelio COVID-19 skaičiaus  
Raseiniai

Raseiniuose karantinas pratęstas dviem savaitėms

(atnaujinta 15:28 2020.10.21)
Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso nustatyti 8 233 koronaviruso atvejai

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Trečiadienį Ministrų kabinetas nusprendė pratęsti Raseiniuose įvestą karantiną dėl susidariusios koronaviruso padėties. Tai buvo aptarta Vyriausybės posėdyje.

Karantinas mieste buvo įvestas spalio 9 dieną ir turėjo baigtis šį penktadienį, tačiau sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teikimu Vyriausybė nutarė karantiną pratęsti.

"Kadangi situacija Raseinių rajono savivaldybė išlieka sudėtinga, nors rodiklis ir yra gerėjantis, išlieka labai aukštas lyginant su kitomis savivaldybėmis. Todėl suderinus su Raseinių rajono savivaldybe yra siūloma <...>, kad karantino režimo trukmė yra nustatoma iki lapkričio 6 dienos 24 val.", — sakė Veryga.

Anksčiau miesto savivaldybė pranešė, kad sergamumas koronavirusu Raseinių krašte išlieka didžiausias Lietuvoje. Ypač sunki padėtis yra Blinstrubiškių socialinės globos namuose, kur yra didžiausias ligos protrūkis regione.

Trečiadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios respublikoje iš viso nustatyta 8 239 COVID-19 atvejai, 4483 žmonės serga, 3599 pasveiko, nuo infekcijos mirė 120 žmonės. Per pastarąją dieną buvo užfiksuotas naujas rekordas — nustatyta 311 koronaviruso atvejų.

Šią savaitę, nuo spalio 19 dienos iki spalio 25 dienos imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai įspėjami apie izoliacijos pokyčius vykstantiems į Daniją, Estiją, Nyderlandus
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Nuspręsta, kaip mokysis moksleiviai po rudens atostogų
Bombonešis Su-34

Rusijoje nukrito bombonešis Su-34

(atnaujinta 15:21 2020.10.21)
Skrydis buvo vykdomas be amunicijos. Lėktuvas krito miškingoje lygioje vietoje, ant žemės nėra sunaikinimo žymių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Suplanuoto mokomojo skrydžio metu Chabarovsko teritorijoje nukrito daugiafunkcis bombonešis Su-34, pilotai katapultavosi, pranešė RIA Novosti, remdamasi Rytų karinės apygardos spaudos tarnyba.

"Spalio 21 dieną Chabarovsko teritorijoje planuojamo mokomojo skrydžio metu nukrito orlaivis Su-34 iš Rytų karinės apygardos. Pilotai katapultavosi. Jų sveikatai grėsmės nėra. Šiuo metu įgulos nariai evakuoti į bazinį aerodromą", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad skrydis buvo vykdomas be amunicijos. Priduriama, kad lėktuvas nukrito miškingoje plokščioje vietovėje, ant žemės nėra sunaikinimo.

"Norint nustatyti įvykio priežastis ir aplinkybes, į avarijos vietą buvo išsiųsta komisija iš Rytų karinės apygardos", — sakoma pranešime.

Pasak agentūros šaltinio, bombonešio katastrofos priežastis, pirminiais duomenimis, buvo orlaivio gedimas.

"Pirminė priežastis yra įrangos gedimas", — teigė agentūros šaltinis.

Tegai:
Rusija, bombonešis
Dar šia tema
Sirijos patirtis prie Lietuvos sienų: Su-24M dalyvauja pratybose netoli Kaliningrado
Paskelbtas Tu-160 ir Tu-95MS degalų papildymo ore vaizdo įrašas