Statyba, archyvinė nuotrauka

To nebuvo 10 metų: rugsėjį darbo rinkoje susiklostė anomali situacija

(atnaujinta 10:44 2020.10.13)
Kaip pažymėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, didėjo visi darbo rinkos rodikliai — ir pasiūlos, ir paklausos, ir įdarbinimo

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Pirmąjį rudens mėnesį į darbo rinką sugrįžo net 28,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba.

Rugsėjį darbą rado 44,2 proc. daugiau asmenų nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Tuo pačiu augo ir remiamo užimtumo apimtys — aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. asmenų. Tai yra didžiausias šiais metais per mėnesį pradėjusių dalyvauti priemonėse skaičius: 58,6 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

"Tokios paradoksalios situacijos šalies darbo rinkoje nebuvo fiksuota per dešimtmetį. Visi rinkos rodikliai didėja — ir darbo pasiūlos, ir paklausos bei įdarbinimo. Pastaruosius mėnesius augant darbo paklausai ir tuo pačių nemažėjant registruotam nedarbui sutelkėme dėmesį į laisvas darbo vietas skelbiančius darbdavių poreikius, kad jie greičiau surastų reikalingų darbuotojų ir užpildytų laisvas darbo vietas", — kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pagal sektorius įsidarbinimo tendencijos išliko panašios. Daugiausiai — 68,9 proc. asmenų — neterminuotai pradėjo dirbti paslaugų sektoriuje, 19,6 proc. — pramonėje, 7,5 proc. — statybos sektoriuje. Daugiausiai darbuotojų priėmė didmeninės ir mažmeninės prekybos (18,7 proc.) bei apdirbamosios pramonės (17,2 proc.) įmonės, terminuotai — viešojo valdymo ir gynybos (27,4 proc.) bei administracinę ir aptarnavimo (13,1 proc.) veiklą vykdančiose įmonės.

Beveik du kartus (88,8 proc.) padidėjo paramos mokymuisi priemonių dalyvių skaičius — rugsėjį jose pradėjo dalyvauti 642 asmenys.

Rugsėjį darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 37,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai — 9,2 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį. 

58,5 proc. darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, 15 proc. — specialistams. 

Įsidarbinimo galimybės specialistams didėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, kvalifikuotiems darbininkams — transporto ir saugojimo veiklą vykdančios bendrovėse, nekvalifikuotiems darbininkams — aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse. Specialistų ir vadovaujančio personalo profesijų grupėje didžiausia paklausa buvo reklamos ir administravimo specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų.

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Tyrimas: didžiausią stresą lietuviams kelia darbas ir sveikata
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Motina ir sūnus įtariami neteisėtu praturtėjimu

(atnaujinta 11:22 2020.10.21)
Įtariama, kad abu asmenys neteisėtu būdu galėjo įgyti beveik 1 milijoną eurų pajamų. Už tai gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų bei turto konfiskavimas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Motina ir sūnus kaltinami neteisėtu praturtėjimu, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Tyrimo duomenimis, vyriškio neteisėtai gautų pajamų suma gali viršyti 516 tūkst. eurų, už kuriuos jis, įtariama, per 8 metus įsigijo 2 erdvius gyvenamuosius butus Vilniaus mieste. Be to, asmuo savo artimiesiems pirko automobilius bei kitą nekilnojamąjį turtą.

Tyrėjams įtarimų sukėlė tai, kad Vilniaus gyventojas nuolat į savo asmenines banko sąskaitas įnešdavo nemažas sumas pinigų, kurių dalį vėl tuoj pat išgrynindavo.

Taip pat pareigūnų dėmesio sulaukė ir kaltinamojo motina, kuri per tą patį laikotarpį irgi įsigijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Tyrėjai išsiaiškino, kad moteris įsigijo žemės sklypą su statiniais itin prabangioje sostinės vietoje, pirko bei pardavė kitą nekilnojamąjį turtą.

Pažymima, kad moters įsigyto turto vertė nesutampa su jos pajamomis. Manoma, kad kaltinamoji nekilnojamajam turtui įsigyti panaudojo galimai neteisėtai įgytas lėšas, kurių suma siekia beveik 470 tūkst. eurų.

Šiuo metu kaltinamiesiems apribota teisė naudotis nekilnojamuoju turtu bei sklypu su statiniais jame.

Už neteisėtą praturtėjimą, kai nuosavybės teise įgytas didesnis nei 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų bei turto konfiskavimu.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Pričiupta grupuotė, kuri sukčiavo visoje Lietuvoje
Mažmeninę prekybą internetu vykdžiusi įmonė pričiupta dėl apgaulingos buhalterijos
Sučiuptas įmonės savininkas, galimai už nuslėptus mokesčius įsigijęs namą sostinėje
Mergina su opozicijos vėliava per mitingą Baltarusijoje
 

Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą atvyko 507 baltarusiai

(atnaujinta 11:13 2020.10.21)
Teigiama, kad 139 baltarusiai jau yra šalyje, be t, 34 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Trečiadienio duomenimis, išduoti 507 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą ypatingais humanitariniais tikslais, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Teigiama, kad 139 baltarusiai jau yra šalyje, be to, 34 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio.

"Nuo rugpjūčio 11 d. pradėjome taikyti išimtį ir išduodame leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Atvykstančiųjų skaičius nuolat kinta, kasdien suteikiami leidimai atvykti į Lietuvą. Nerimstant protestams žmonės apsisprendžia išvykti iš Baltarusijos. Tačiau šie žmonės gali grįžti į savo šalį, jeigu jiems negrės pavojus", — teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sąrašo variante buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, humanitarinė pagalba
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Baltarusijos pasienyje su ES stovi daugiau nei 800 sunkvežimių
Opozicijos eitynės Minske

Baltarusija imasi pataisų. Kas bus pakeista respublikos Konstitucijoje

(atnaujinta 12:19 2020.10.21)
Aleksandro Lukašenkos šalininkai ir oponentai ragina vykdyti konstitucinę reformą, tačiau kelia savas sąlygas. Pats prezidentas yra pasirengęs pakeisti pagrindinį įstatymą, tačiau jo oponentai abejoja, ar jis atsisakys savo įgaliojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Kaip gali pasikeisti respublikos Konstitucija ir ką tai duos, rašo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

"Partizanai" marširuoja

Partizanų prospektas laikomas pagrindine Minsko transporto arterija. Be to, šioje miesto dalyje yra stambios mašinų gamybos įmonės. Būtent šiuo maršrutu Lukašenkos priešininkai surengė eitynes savaitgalį.

Buvo tikimasi, kad darbuotojai prisijungs prie protestų ir streikuos. Ir gatvės pavadinimas yra tinkamas: opozicionieriai dažnai lygina save su partizanais. Jų oficialus tikslas yra "priversti režimą derėtis be tiesioginės konfrontacijos".

"Partizanų maršui" sutrukdė oras. Stiprus vėjas, rudens šaltis pastebimai praretino demonstrantų gretas. Jei rugpjūtį ir rugsėjį į mitingus eidavo iki šimto tūkstančių žmonių, tai dabar jų buvo ne daugiau kaip 15 tūkstančių.

Kitą dieną Nepriklausomybės aikštėje, prie Lenino paminklo, vyko Lukašenkos palaikymo akcijos. Minsko centrinėmis gatvėmis ėjo žmonės su valstybinėmis vėliavomis, ragindami prezidento oponentus netrukdyti viešajai tvarkai.

Asmeninis momentas

Prie protestų intensyvumo silpnėjimo prisidėjo ne tik oras. Lukašenkai pasikalbėjus su žymiais opozicionieriais KGB kardomojo kalinimo centre, respublikoje pradėta kalbėti apie konstitucinę reformą. Politiniai oponentai pradėjo daugmaž aiškiai dėstyti tolesnių veiksmų planą.

Lukašenka pripažino, kad dabar visa valdžia sutelkta prezidento rankose. Jis sutinka, kad tai reikia pakeisti.

"Mes turime šiek tiek autoritarinę viešojo gyvenimo organizavimo sistemą. Tai yra asmeninis aspektas, tačiau turime įsitikinti, kad veikia sistema, kuri nėra susieta su asmenimis, įskaitant Lukašenką", — sakė valstybės vadovas. Ir neatmetė, kad po konstitucinės reformos vyks išankstiniai parlamento ir prezidento rinkimai.

Tikimasi, kad naujoji Konstitucija išplės vyriausybės ir parlamento įgaliojimus. Tai galbūt leis įvykti neskausmingam valdžios perdavimui.


Tačiau Lukašenka aštriai kritikuoja opozicijos siūlymą grąžinti 1994 metų Konstituciją, kurioje lemiamas žodis svarbiausiais valstybės struktūros klausimais priklausė parlamentui. 1996 metais referendumas atėmė iš įstatymų leidėjo daugelį šiame dokumente numatytų funkcijų.
Dėl rinkimų reformos nėra aiškumo, nors Lukašenka mano, kad tai būtina.

Apie požiūrį į reformą

Baltarusijos valdžios institucijos jau pateikė pagrindinio įstatymo projektą svarstyti Rusijai ir ESBO. Šį dokumentą parengė Konstitucinis Teismas.
Maskva palaikė Minsko pasirengimą reformoms. Vladimiras Putinas reformos idėją pavadino "savalaike ir tikslinga". Tačiau Lukašenka padarė pertrauką. Jo oponentai pirmiausia reikalavo paleisti įkalintus opozicionierius.

Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Po pokalbio su Lukašenka ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre namų areštas buvo skirtas trims posėdžio dalyviams: IT bendrovės "PandaDoc" direktoriui Dmitrijui Rabcevičiui, advokatui Iljai Salejui ir verslininkui Jurijui Voskresenskiui. Kiek vėliau ta pati kardomoji priemonė buvo pritaikyta politiniam strategui Vitalijui Škliarovui.

Tačiau valdžia ir opozicija vis dar neveda tiesioginių derybų dėl reformos. Nors taip ir netapę kandidatais į prezidentus Viktoras Babarika, Valerijus Cepkala ir Sergejus Tichanovskis pasisakė už pagrindinio įstatymo pakeitimą dar pavasarį.

Superprezidentinė Baltarusija

RIA Novosti kalbinti ekspertai mano, kad reikėtų pradėti aiškiai apibrėžti valdžios padalijimo principą.

"Pagal dabartinės Konstitucijos 137 straipsnį prezidento dekretai ir įsakai turi didesnę teisinę galią nei įstatymai. Virš prezidento dekreto yra tik Konstitucija. Pasirodo, kad dabar Lukašenka turi ne tik vykdomąją, bet ir įstatymų leidžiamąją valdžią. Tuo tarpu nėra aiškaus prezidento kadencijų skaičiaus apibrėžimo." — aiškina RIA Novosti Minsko politinių tyrimų instituto "Politinė sfera" direktorius Andrejus Kazakevičius.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į per didelius valstybės vadovo įgaliojimus formuojant vykdomąją valdžią. Reforma kai kurias iš šių funkcijų turėtų perduoti parlamentui, sakė jis.

"Pavyzdžiui, ministro pirmininko kandidatūra turi būti derinama su parlamentu. Tačiau prezidentas asmeniškai skiria visus vicepremjerus ir  ministrus. Regionų lyderius renkasi pats Lukašenka. Netgi žemesnio lygio personalas priklauso nuo jo", — aiškina Kazakevičius.

Jo nuomone, reikėtų reformuoti ir teismų sistemą.

Vyriausybės rūmai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Виктор Толочко

"Visų teisėjų skyrimas yra Lukašenkos rankose. Kandidatūrų derinimas su Aukščiausiuoju Teismu ir Respublikos Taryba — aukščiausiomis parlamento kolegijomis — tapo formalumu. Būtina išplėsti parlamento teises šiuo klausimu. Buvo pateiktos prisiekusiųjų teismo idėjos, tačiau jos visos pakibo ore", — sako Kazakevičius.

Naujojoje Konstitucijoje taip pat svarbu apibrėžti įstatymų leidybą.

"Praktika parodė, kad vieningai Baltarusijai nereikia dviejų rūmų parlamento. Respublikos Taryba neatlieka jokių rimtų funkcijų. Vienų rūmų parlamentas būtų veiksmingesnis", — sakė ekspertas.

Pagrindinio įstatymo pakeitimo komisija buvo sukurta pernai, gerokai prieš prezidento rinkimus. Tačiau jos darbo rezultatai nėra žinomi, patikslina agentūros pašnekovas.

Lukašenkos klaidos

Politologas, žurnalo "Nacionalinės strategijos problemos" vyriausiasis redaktorius Aždaras Kurtovas interviu RIA Novosti atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios privertė NVS šalis peržiūrėti pagrindinį įstatymą.

"Gruzijoje, Moldovoje, Kirgizijoje, iš dalies Armėnijoje, pasikeitus valdžiai vyriausybės forma buvo pakoreguota iš prezidentinės respublikos į parlamentinę. Tačiau įstatymų leidybos sistemos stiprėjimas neatvedė prie demokratijos ir tvarkos. Priešingai, tai virto perversmais", — pažymi Kurtovas. 

Jis sutinka, kad Baltarusijai reikia konstitucinės reformos. Tačiau, jo nuomone, dabartinė pagrindinio įstatymo redakcija galėtų būti veiksminga.

"Jei Baltarusijos lyderis leistų atsirasti naujoms politinėms partijoms, susilpnintų rinkimų kontrolę, krizės būtų buvę galima išvengti. Lukašenkos kritikai šiuos klausimus kėlė jau seniai, tačiau valdžia liko kurčia", — pabrėžia Kurtovas.

Nepaisant siūlomų pataisų, reformai reikalingas dialogas visoje šalyje — tai nurodo visi ekspertai. Ir jei tai vis dėlto prasidės artimiausioje ateityje, teigiamas rezultatas, tinkantis visiems, yra visiškai įmanomas.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Konstitucija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų