Kalėjimas

COVID-19 nustatytas dviem Lietuvos pataisos įstaigų pareigūnams

(atnaujinta 16:49 2020.10.15)
Atvejai nustatyti Kauno tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose, pažymima, jog pareigūnai izoliuojasi, be to, izoliuojasi pareigūnai ir nuteistieji, turėję su jais didelės rizikos kontaktą

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Lietuvos pataisos įstaigose patvirtinti du pataisos pareigūnų susirgimo COVID-19 liga atvejai, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Vienas atvejis nustatytas Kauno tardymo izoliatoriuje (Mickevičiaus g. 11) dirbančiam Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui, kitas — Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pareigūnui. Pareigūnai izoliuojasi, koronaviruso simptomų neturėjo.

Siekiant išvengti koronaviruso infekcijos plitimo atvejų, Kauno tardymo izoliatoriuje izoliuojasi dar 3 pareigūnai. Atlikti testai visų toje pamainoje dirbusių pareigūnų, atsakymai neigiami. Aukštos rizikos kontakto šis pareigūnas su nuteistaisiais neturėjo.

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje izoliuojasi 9 pareigūnai ir 10 nuteistųjų, turėjusių padidintos rizikos kontaktą su minėtu pareigūnu. Šioje įstaigoje taip pat atlikti testai viso sektoriaus darbuotojams, atsakymai neigiami. Testuojami ir nuteistieji.

Abiejose pataisos įstaigose vykdomos numatytos prevencinės priemonės bei įgyvendinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos.      

Vienas COVID-19 atvejis patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojui. Imamasi visų būtinų priemonių, kad koronaviruso infekcija neplistų — dezinfekuojamos patalpos, sudaromos galimybės darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Kalėjimų departamento vadovybė prašo visų asmenų, turinčių kontaktų su bausmių vykdymo sistemoje dirbančiais ir įstaigose laikomais asmenimis, laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių — rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis fizinio atstumo ir kt. Turėjusiems kontaktą su sergančiaisiais — nuolat stebėti savo sveikatos būklę. Pajutus galimai COVID-19 ligos požymius (sukarščiavus, kosėjant, sunkiau kvėpuojant, praradus uoslę), nedelsiant skambinti savo šeimos gydytojui arba Koronos karštąja linija 1808.

Tegai:
Pravieniškių pataisos namai, Kauno tardymo izoliatorius, COVID-19, koronavirusas, pataisos namai, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (388)
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius

Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.

Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.

Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas