Baltarusijos siena

Baltarusija pakomentavo situaciją su eilėmis pasienyje

(atnaujinta 16:31 2020.10.16)
Nepaisant to, kad Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje stovi daugiau nei 300 sunkvežimių, kaimyninės šalies pasienio komitetas pažymėjo, kad darbas vyksta įprastu režimu, ir paragino atskirti informaciją apie laukimą gyvoje ir elektroninėje eilėse

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Padėtis su eilėmis pasienyje yra normali, kontrolės punktai veikia kaip įprasta, interviu Sputnik Baltarusija pasakė oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis.

"Mūsų portale paskelbti skaičiai — tai normali, darbinė situacija. "Kamennyj Log" pralaidumas yra 1 000 sunkvežimių per parą, todėl apie 100 mašinų dabar — įrodymas, kad kontrolės punktas funkcionuoja ritmingai, pasienyje vis dar yra krovinių srautas. Darbas vyksta įprastu režimu", — pasakė Byčkovskis.

Jis pažymėjo, kad komiteto interneto svetainėje skelbiama aktuali informacija apie tai, kiek transporto priemonių laukia leidimo kirsti sieną. Bet, pasak Byčkovskio, reikia atskirti informaciją apie realias eiles ir apie planuojamą valstybės sienos kirtimą pagal elektroninę eilę.

Pavyzdžiui, pastaruoju atveju vairuotojas gali suplanuoti savo dieną, nes jis apytiksliai žino, kada kirs sieną. Jo automobilis yra laukimo zonoje, galima patogiai praleisti laiką, papasakojo oficialus komiteto atstovas.

Gyvos eilės daugiausia pastebimos Lietuvos kryptimi, kur sunkiasvoriai krovininiai automobiliai stovi tiesiai priešais patikros punktus.

Šį rytą prie Baltarusijos sienos su ES šalimis eilėse stovėjo daugiau nei 480 sunkvežimių.

Naujausiais duomenimis, paskelbtais 16:00, Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje daugiausia sunkvežimių stovi pasienio kontrolės punkte "Kamennyj Log" — daugiau nei 140 mašinų. "Beniakonių" pasienio kontrolės punkte eilėse laukia daugiau nei 100 sunkvežimių, "Privalkos" kontrolės punkte — daugiau nei 60.

Baltarusijos pasienyje su Latvija yra problemų "Urbanų" patikros punkte, kur stovi daugiau nei 100 transporto priemonių. Norint kirsti sieną "Grigorovščinos" kontrolės punkte, kur yra daugiau nei 90 sunkvežimių, taip pat teks stovėti eilėje.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pastebima nedidelė eilė tik "Bruzgų" kontrolės punkte — ten eilėje laukia kiek daugiau nei 20 sunkvežimių.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, eilės pasienyje
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje (360)
Dar šia tema
Ekspertas: dėl spūsčių Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje gali padidėti tarifai
Prasidėjo Medininkų pasienio kontrolės punkto rekonstrukcija
Lietuvos paštas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paštas pakeitė siuntų pristatymo tvarką dėl COVID-19

(atnaujinta 14:29 2020.10.24)
Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Daugėjant COVID-19 ligos atvejų, Lietuvos paštas imasi papildomų apsaugos priemonių visos šalies mastu.

Pagrindiniai pokyčiai liečia siuntų įteikimą namuose ir biuruose — paslaugos griežtai teikiamos per atstumą, jeigu įmanoma, registruotos siuntos bei korespondencija metama į pašto dėžutę, o didesnės siuntos nukreipiamos į LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

"Negalime ignoruoti situacijos šalyje, todėl teikiant paslaugas klientams įvedame tam tikras papildomas saugumo taisykles. Jos bus taikomos ne tik Vyriausybės pripažintose aukšto pavojaus savivaldybėse, tačiau visos šalies apimtimi, taip prisidedant prie viruso plitimo mažinimo", — sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento atstovė Gintarė Kitovė.

Pasak jos, Lietuvos pašto darbuotojai nori atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos pakeitimus ir paprašyti sąmoningai jų laikytis.

Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio, spalio 26 dienos. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos, atitinkamai pagal tolimesnę pandemijos eigą, Vyriausybės bei savivaldybių sprendimus.

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Siuntos su procesiniais dokumentais ar įvertintosios siuntos bus įteikiamos "iki slenksčio", t. y. pašto darbuotojai neaptarnaus klientų jų gyvenamųjų patalpų viduje — jeigu žmogus gyvena daugiabutyje, paslaugos teikiamos laiptinėje; gyvenantys nuosavuose namuose aptarnaujami kieme. Labai svarbu jokiu būdu neatidaryti durų pašto darbuotojams, jei namuose yra saviizoliacijoje esančių asmenų — informuokite laiškininką apie situaciją gestais ar žodžiu per langą, arba žodžiu per uždarytas duris.

Gyventojų prašoma laikytis saugaus atstumo, o atsiimant siuntą pasirašyti skeneryje arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą — vietoje parašo kurjeris siuntos perdavimo ataskaitoje pažymės dokumento numerio 4 paskutinius skaičius.

Pašto skyriuose paslaugos bus teikiamos įprastai, tačiau prašoma laikytis numatytų taisyklių. Kiekviename pašto skyriuje ant durų iškabinti informaciniai plakatai, kuriuose parašyta, kiek vienu metu patalpoje gali būti aptarnaujama klientų. Prašoma laikytis šių reikalavimų, jeigu patalpoje jau yra tiek žmonių, savo eilės palaukti lauke. Taip pat labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų klientų. Pašto skyriai dirbs įprastu grafiku.

Dėl esamos situacijos savivaldybėse, kurios yra pavojingiausioje — raudonojoje zonoje, siuntos — tiek pristatomos į siuntų terminalus, tiek kurjerių, gali šiek tiek vėluoti.

Naujausiais dyomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, mirė 129 žmonės.  

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 41,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,13 milijono žmonių mirė.

Tegai:
Lietuva, paštas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Skulptūra Aukojimas Karoliniškėse

Vilnius kviečia nuvykti į pažintinį maršrutą po Karoliniškes

(atnaujinta 14:21 2020.10.24)
Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos sostinės gyventojai ir svečiai, keliaujantys naujuoju maršrutu

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" paruošė per Karoliniškes vingiuojantį pažintinį maršrutą, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

"Dangų rėžiantis Televizijos bokštas — turbūt pagrindinis objektas iškylantis vaizduotėje, išgirdus Karoliniškių pavadinimą. Tačiau šis Vilniaus gyvenamasis rajonas slepia daug daugiau įdomių vietų ir istorijų <...>. Kur yra vienintelis Lietuvoje kaklaraiščių tiltas? Kodėl "Sodros" pastatas yra piltuvėlio formos? Ką bendro Karoliniškės turi su Karelija? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos keliaujantys naujuoju maršrutu", — sakoma pranešime.

Телевизионная башня в Вильнюсе, архивное фото
© Sputnik / Владислав Адамовский
Televizijos bokštas Vilniuje

Iš kaimelio į kosmosą

Karoliniškių rajono pavadinimas gimė kaip ir dalies kitų Vilniaus rajonų — pagal toje vietoje buvusį kaimą. Šis vadinosi Karolinka. Kurti Karoliniškes pakviestas jaunas architektas iš Klaipėdos Kazimieras Rimantas Balėnas su žmona Genovaite Balėniene. Siekiant savitumo pasirinkta kosmoso ir dangaus kūnų tema: apsipirkti kvietė parduotuvės "Kometa", "Merkurijus", "Saturnas", gatvės pavadintos Perkūno, Žvaigždžių, Žaibo, Viesulo, Mėnulio vardais. Karoliniškių gatvės pradėtos tiesti 1970 metais, 1976-aisiais gyvenamojo rajono statyba iš esmės buvo baigta. Ką Karoliniškėse verta aplankyti šiandien — maršrute ČIA.

Магазин Меркурий
© Photo : Vilnius
Parduotuvė "Merkurijus" Karoliniškėse

Atgal į gamtą

Šis maršrutas — ne vienintelis "Neakivaizdinio Vilniaus" pasiūlymas veiklai Karoliniškėse. Vasarą išleistas ir ornitologinis maršrutas, dedikuotas šiam rajonui. O tiksliau, unikaliai jo daliai — Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui. Tad keliaujantiems nauju Karoliniškių maršrutu, rekomenduojama kelionę prailginti ir dėmesio skirti draustinio gamtos ir čiulbančių jos gyventojų stebėjimui. Išsamų maršrutą "Čiulbantys Karoliniškių šlaitai" galima rasti ČIA.

Природа микрорайона Каролинишкес в Вильнюсе
© Photo : Vilnius
Karoliniškių kraštovaizdis
Tegai:
Vilnius, Lietuva
Jūreivis JAV povandeniniame laive USS Hartford per pratybas Arktyje

"Sunaikinti bus sunku": amerikiečiai grįžta į bunkerį Šiaurėje

(atnaujinta 13:05 2020.10.24)
Šimtai metrų uolėto grunto, galimybė atlaikyti tiesioginį branduolinį smūgį ir atominiai povandeniniai laivai su raketiniais ginklais —JAV karinis jūrų laivynas ketina atgaivinti Olavsverno požeminę karinę jūrų bazę Norvegijoje, likusią iš Šaltojo karo laikų

Keli žvalgybiniai povandeniniai laivai "Seawolf" iš čia išeis patruliuoti ir stebėti Šiaurės laivyno laivus. Apie vieną labiausiai saugomų NATO objektų — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Miestas uoloje

Aktyvi karinė veikla Olavsverno bazėje nutrūko 2000-ųjų metų pradžioje, galiausiai objektas buvo užšaldytas 2009 metais. Tačiau neseniai amerikiečiai nusprendė vėl perkelti čia branduolinius povandeninius laivus: kaip sakoma Vakaruose, dėl Rusijos sustiprėjimo Arktyje.

Povandeninis laivas
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Į Olavsverno bazę bus perkelti visi "Seawolf" klasės povandeniniai laivai. Rugpjūtį vienas iš jų jau atliko bandomąjį kelią į Norvegiją iš Bangoro karinės jūrų bazės (Vašingtono valstija) į Tromsą, Norvegijoje. Amerikiečiai šį uostą naudoja tarpiniams branduolinių povandeninių laivų sustojimams: jie papildo maisto atsargas ir vykdo remontus.

"Seawolf" klasės atominis povandeninis laivas yra vienas labiausiai įslaptintų povandeninių laivų Jungtinėse Valstijose. Jie buvo sukurti devintajame dešimtmetyje specialiai operacijoms rajonuose, kurias visiškai kontroliuoja priešas. "Jūros vilkai" pasirodė itin tylūs ir slapti. Laive — galingi priešlaiviniai ginklai. Taigi, vienas povandeninis laivas gabena penkiasdešimt sparnuotųjų raketų "Tomahavk" arba "Garpun" arba tiek pat priešlaivinių torpedų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje amerikiečiai planavo pagaminti apie 30 tokių povandeninių laivų, tačiau persigalvojo — po TSRS žlugimo ir Varšuvos pakto organizacijos likvidavimo. Kaip rezultatas JAV karinis jūrų laivynas gavo tik tris povandeninius laivus.

База подводных лодок Олавсверн в Тромсе
© AFP 2020 / Bjornbakk, Jan-Morten
Olavsverno povandeninių laivų bazė Tromse

Olavsverno jūrų bazė buvo pastatyta dar 1960-aisiais metais. Ji yra įsikūrusi vos už 350 kilometrų nuo sienos su Rusija, netoli Šiaurės laivyno povandeninių laivų patruliavimo maršrutų. Šaltojo karo metais amerikiečiai ir jų sąjungininkai bazėje laikė povandeninių laivų pajėgas, atsakingas už Arkties vandenyno akvatoriją. NATO povandeninių laivų įgulos bet kuriuo metu buvo pasirengusios blokuoti Šiaurės laivyno išėjimą į Norvegijos jūrą ir toliau į Šiaurės Atlantą.

Didžiulis požeminis kompleksas yra iškaltas uolose ir apsaugotas 300 metrų storio uolienų sluoksniu. Daugiau nei 25 tūkstančių kvadratinių metrų plote yra sandėliai, šaudmenų saugyklos, remonto krantinės. Tunelių projektavimui ir statybai, taip pat objekto aprūpinimui modernia įranga buvo išleista daugiau nei 500 mln. dolerių. Palyginimui, pirmasis pasaulyje atominiu kuru varomas lėktuvnešis "USS Enterprise", pradėtas eksploatuti 1961 metais, kainavo apie 450 mln.

Подводная лодка типа Seawolf
"Seawolf" klasės povandeninis laivas

Arčiau Arkties

Buvusio Šiaurės laivyno vado admirolo Viačeslavo Popovo nuomone, atnaujinta Olavsverno bazė taps dar viena rimta grėsme Rusijai iš NATO pusės.

"Seawolf " yra gerai pritaikyti plaukti po ledu, — interviu RIA Novosti pasakė admirolas. — Amerikiečiai tikisi priartinti jų bazavimosi vietą prie veikimo zonų, stengiasi vis labiau priartėti prie mūsų sienų ir prie Arkties, kur šiandien mes pirmaujame atominių ledlaužių dėka. Žinoma, Šiaurės laivynui teks kontroliuoti Olavsverną — visos reikalingos pajėgos ir priemonės tam yra".

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, amerikiečiams gali kilti sunkumų, nes teisiškai bazė dabar priklauso privačiam asmeniui. 2000-ųjų metų pabaigoje Vakarų analitikai pamanė, kad Rusijos laivynas nebekelia grėsmės NATO, o Olavsverno išlaikymas per brangiai apsieina. Ir Norvegijos vyriausybė pateikė bazę aukcione.

2011 metais Olavsverną už 4,5 milijono dolerių nusipirko norvegų verslininkas. Jis išnuomojo kompleksą, taip pat ir Rusijos įmonėms. Čia periodiškai atkeliavo mokslo ir tyrimų laivai "Akademik Nemčinov" ir "Akademik Šatskij". Po sandėrio daugelis Norvegijos karinių vadų puolė šalies vadovybę su kritika. Taigi viceadmirolas Einaras Skorgenas objekto pardavimą pavadino "gryna beprotybe".

"Mes atėmėme iš savęs svarbiausią placdarmą ir privertėme povandeninius laivus nukeliauti šimtus papildomų mylių. Barenco jūroje turime bendrą sieną su Rusija. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas Arkties jūrų bazėje", — pareiškė Skorgenas.

Эсминцы ВМС США Портер, Дональд Кук и Франклин Рузвельт и британский фрегат Кент во время учений в Баренцевом море, 5 мая 2020
JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai "Porter", |Donald Kuk" ir "Franklin Ruzvelt" bei Didžiosios Britanijos fregata "Kent" per pratybas Barenco jūroje. 2020 m. gegužės 5 d.

Dvigubi standartai

Po dešimties metų NATO suprato savo suklydimą. Norvegijos televizijos kanalo "NRK" duomenimis, aukšti Pentagono pareigūnai per pastarąsias savaites keletą kartų lankėsi Olavsverne. O Norvegijos gynybos ministerija patvirtino susitarimą, leidžiantį šalies, JAV ir NATO sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms vėl naudoti bazę pagal paskirtį.

"Norvegijos vadovybė elgiasi nedraugiškai Rusijos atžvilgiu, nors visai neseniai jie su mumis pasirašė susitarimą dėl ribų Barenco jūroje nustatymo, — sako visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, I rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Mes tai padarėme remdamiesi geros kaimynystės ir bendradarbiavimo plėtros regione politika, tikėdamiesi, kad Norvegija elgsis atitinkamai. Tačiau Vašingtono "regioninio komiteto" vyresnių bendražygių siūlymu Norvegija, priešingai, didina agresijos Rusijai lygį Šiaurės Atlante ir Arkties vandenyne".

Tuo pačiu metu, pasak eksperto, kariniu požiūriu Olavsvernas labai nežymiai sustiprins JAV ir NATO pozicijas šiaurinėse platumose, nes bazės koordinatės ir galimybės jau seniai niekam nėra paslaptis. Grėsmės metu ją galima greitai užblokuoti minomis, naudojant povandeninius laivus, orlaivius ar negyvenamus povandeninius aparatus.

Всплытие американской атомной подводной лодки Toledo в Арктике
Amerikos branduolinio povandeninio laivo"Toledo" kilimas į vandens paviršių Arktyje

Požeminiai labirintai

Olavsverno požeminė bazė nėra unikali. Šaltojo karo metu buvo pastatyta dešimtys panašių įrenginių. Didžiausią bunkerį švedai pastatė praėjusio amžiaus viduryje. Muskio jūrų bazė buvo iškalta granito uoloje, kuri iš esmės yra atskira sala Stokholmo salyno pietuose. Buvo įrengti trys dokai laivams ir povandeniniams laivams priimti, kareivinės, remonto gamykla, sandėliai ir ligoninė.

Bazėje nuo masinio raketų smūgio ar net branduolinio bombardavimo gali pasislėpti iki tūkstančio karių. Iš žemyno į objektą veda trijų kilometrų tunelis po jūros dugnu. 2000-aisiais bazė buvo užkonservuota, tačiau 2019 metais buvo pranešta, kad Švedijos karinis jūrų laivynas ten perkėlė savo būstinę. Ten ketinama dislokuoti apie šimtą karių ir penkias "Visbiu" klasės korvetes.

Kalbant apie Rusiją, didžiausia išslaptinta požeminė bazė yra Kryme. Tavroso kalne, šalia Balaklavos įlankos, vienu metu yra paslėpti du objektai: sausasis dokas prieglobsčiui ir remontui ir sandėlis branduolinėms kovinėms galvutėms ir raketoms laikyti.

Branduolinio karo atveju po žeme galėtų patogiai gyventi mėnesį trys tūkstančiai žmonių — kuro, maisto ir vandens atsargos buvo nuolat atnaujinamos.

Po TSRS žlugimo bazė atiteko Ukrainai. Ji, kaip ir daugelis kitų objektų, buvo apleista ir apiplėšta, spalvotųjų metalų "medžiotojai" pavogė įrangą. 2000-aisiais Balaklavoje buvo organizuotas muziejus: turistams rodoma požeminė remonto gamyklos dalis, arsenalas, prieplauka ir keli pastatai.

Pasak ekspertų, prireikus bazę galima atnaujinti ir pradėti eksploatuoti, tačiau ji negali priimti šiuolaikinių povandeninių laivų dėl jų dydžio.

Сохранившиеся коммуникации в подземном канале объекта 825 ГТС в Балаклаве
© Sputnik / Андрей Станавов
Išlikusios komunikacijos požeminiame kanale Balaklavoje
Tegai:
ginklai, povandeninis laivas, Rusija, Norvegija, JAV