Mitingas ginant konstitucines šalies piliečių teises Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Profesorius Stankūnas mano, kad naujas karantinas Lietuvoje visai įmanomas

(atnaujinta 13:42 2020.10.17)
Pasak Stankūno, dar yra laiko ir priemonių, kad galima būtų išvengti tokio visuotinio užsidarymo, tačiau "galvoti esant Lietuvą išskirtine yra tam tikra puikybė"

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas mano, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje artimiausiu metu tik didės.

Savo įžvalgomis dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus ir naujo karantino galimybės profesorius pasidalino savo Facebook paskyroje.

"Nematau prielaidų, kad atvejų kreivė pakeis kryptį ir mes matysime mažėjimą artimiausioje ateityje. Priešingai — manau, kad ta kreivė augs", — rašo Stankūnas.

Pasak jo, tenka sutikti, kad dabartinės priemonės gal ir sumažina viruso plitimo tempus visuomenėje, tačiau yra nepakankamai efektyvios, kad pasiektume esminių rezultatų.

"Gali būti, kad mums beliks tik vienintelė išeitis skelbti karantiną ir užsidaryti kaip buvo pavasarį. Daug šalių tokį karantino pakartojimą turėjo ir/ar turi, tad galvoti esant Lietuvą išskirtine yra tam tikra puikybė. Bet vis tik aš manau, kad dar yra laiko ir priemonių, kad mes galėtume išvengti tokio visuotinio užsidarymo", — įsitikinęs profesorius.

Specialisto teigimu, naujų viruso plitimą ribojančių priemonių įvedimas turėtų remtis a) gilia mūsų turimų epidemiologinių duomenų (apjungiant NVSC, NVSPL, VLK ir kt.) analize; b) intensyvia pasaulio patirties apžvalga; ir c) didžiausių Lietuvos ekspertų sutelkimu.

"Tai reiškia, kad neturėtų būti gaudoma ką pasakys Stankūnas, [Vytautas] Kasiulevičius ar Saulius Čaplinskas. O juos visus ir dar mažiausiai 10 kitų suvaryti į vieną kambarį ir uždaryti kaip viduramžiais uždarydavo kardinolus konklavai ir neišleisti kol nesutars dėl labai konkrečių sprendimų", — ironizuoja profesorius.

Kartu jis pabrėžia, jog suvokia, kad tarp jų nėra nei genijų nei gelbėtojų, kurie ateitų su kokiu nors "super sėkmingu" receptu. Jis tvirtina, kad tik susitelkus ir dirbant kartu galima rasti sprendimus.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį sakė, kad dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos strategija yra taikyti vietines, o ne nacionalines priemones. Jis pabrėžė, kad nacionalinis karantinas dar nebuvo aptartas nei COVID-19 vadybos komitete, nei vyriausybėje.

Šeštadienio duomenimis, per visą pandemijos laiką Lietuvoje buvo nustatyti 7269 koronaviruso atvejai, 4025 gyventojai tebeserga, 3097 pasveiko, 113 mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (443)
Dar šia tema
SAM atnaujino didelės rizikos savivaldybių nustatymo kriterijus
Veryga apie ribojimus Vilniuje: tikėkimės, kad sostinė priemones pritaikys
COVID-19 Lietuvoje: per parą 228 nauji atvejai ir dar viena mirtis
Naujas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas: izoliuotis teks grįžus iš Italijos ir Bulgarijos
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto

(atnaujinta 10:58 2020.10.30)
Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų, pranešė "Lietuvos geležinkelių" atstovas Mantas Dubauskas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Dalinis Baltarusijos ir Lietuvos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto, penktadienį pranešė "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Vakar vakare Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Šį sprendimą Baltarusija paaiškino epidemiologine situacija kaimyninėse šalyse.

"Baltarusijos Respublika laikinai riboja patekimą į šalies teritoriją iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos", — teigiama Baltarusijos valstybės sienos komiteto pranešime.

"Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas savo Facebook paskyroje pranešė, kad Baltarusijos taikomos priemonės neturėjo įtakos geležinkelių transportui.

"Baltarusijai vakar paskelbus apie iš dalies uždaromą sieną su Lietuva, geležinkelių transporto tai nepaveikė. Tiek tranzitiniai keleiviniai traukiniai į Kaliningradą, tiek krovininiai traukiniai važiuoja be sutrikimų", — rašo jis savo Facebook paskyroje.

Šiuo metu į Baltarusiją gali patekti Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį, į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Krovininiai automobiliai į Baltarusiją gali įvažiuoti be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos lėktuvų keleiviams.

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojamąsias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Baltarusija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (443)
Dar šia tema
Baltarusija patikslino Astravo AE komercinio paleidimo datą
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių
Dviratininkas

Radviliškyje susidūrė du dviratininkai, vienas neblaivus, kitas pateko į ligoninę

(atnaujinta 10:52 2020.10.30)
Pabrėžiama, kad po susidūrimo į ligoninę išvežto dviratininko patirtas sužalojimas priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Spalio 16 dieną Radviliškyje susidūrė du dviratininkai, vienas iš jų buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, kitas po susidūrimo atsidūrė ligoninėje. Apie tai praneša Lietuvos policija.

Dviratininkas, gimęs 1952 metais, buvo nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir yra gydomas Neurochirurgijos skyriuje. Kitas dviratininkas, gimęs 1987 metais, buvo neblaivus. Jo kraujyje rasta 0,88 promilės.

Pabrėžiama, kad po susidūrimo į ligoninę išvežto dviratininko patirtas sužalojimas priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tegai:
dviratininkai, Radviliškis
Dar šia tema
Per savaitę Klaipėdos policija nustatė daugiau nei 250 greičio viršijimo atvejų
Sulaikytas banko padalinį Marijampolėje susprogdinti grasinęs įtariamasis
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 10:49 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų parlamentinių rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LŽVS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesimui" 2-ame nebuvo per daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų — joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LŽVS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai, — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių, 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus, šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008-2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė gi "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, Lietuvai priklausant eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008-2009 m., tuo tarpu Europarlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020-2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raškevičius, labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų ateinančių 4-ių metų bėgyje: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, o taipogi ir priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas ir naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didele dalimi yra būtent paskutinius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o, gal tiksliau — nuosmukio — tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau gi praeitame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020-2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime gi vadinamąjo "kovido" problemą, ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie duoda suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau ir labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?