Pensininkas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokio dydžio pensijos dažniausiai pageidauja lietuviai

(atnaujinta 08:14 2020.10.18)
Pasak "Swedbank" investicijų valdymo direktoriaus, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau yra linkę nurodyti didesnę pensijos sumą nei jų dabartinės pajamos

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų, rodo "Swedbank" užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys.

Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Tačiau toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją.

Tuo tarpu pabrėžiama, kad tik 7 proc. apklaustų šalies gyventojų savo poreikius galėtų patenkinti gaudami šiandienos vidutinę senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro apie 400 eurų.

Apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Pasak "Swedbank" investicijų valdymo direktoriaus Tado Gudaičio, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau yra linkę nurodyti didesnę pensijos sumą nei jų dabartinės pajamos, o vidutinių ir aukštesnių pajamų gavėjai tikisi, kad būsimos pensijos dydis turėtų atitikti jų esamas pajamas.

"Daugeliu atvejų realybė yra kitokia ir, sulaukus pensinio amžiaus, valstybės mokama senatvės pensija sudaro apie 40–45 proc. iki tol buvusių pajamų, o demografinės prognozės rodo, kad ateityje šis santykis dar labiau sumažės. Kad būtų galima išlaikyti panašius gyvenimo standartus išėjus į pensiją, reikėtų užsitikrinti apie 70 proc. iki pensijos buvusių pajamų lygį", — sakė jis. 

Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės galimybės šiuo metu užtikrinti 70 proc. pajamų lygį visiems yra ribotos. Tačiau valstybė gyventojus skatina kaupti papildomai II ar III pensijų pakopoje ir tam yra numačiusi skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. 

Nepaisant to, trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų nurodo, kad šiuo metu papildomai pensijai nekaupia. Dažniausiai tai mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys darbininkiškų profesijų atstovai.

Pasak Gudaičio, kaupimas II pensijų pakopoje mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams gali duoti didžiausią efektą, nes skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto skaičiuojama nuo vidutinio šalies atlygio. Kitaip tariant, skirdami mažesnę dalį savo pajamų, jie gauna didesnę paskatą ir per ilgesnį laiką tai leidžia jiems sukaupti daugiau lėšų pensijų fonde.

Skaičiuojama, kad II pensijų pakopoje lėšas senatvei kaupiant kelis dešimtmečius, šalies gyventojai savo būsimą pensiją gali padidinti apie 15–20 proc. Tuo tarpu vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie siekia užsitikrinti pakankamą pajamų lygį senatvėje, kartu su kaupimu II pensijų pakopoje rekomenduojama taupyti ar investuoti papildomai.

Šalies gyventojų apklausa atlikta 2020 metų rugsėjį. Tyrimo metu visoje šalyje apklausti 1006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. 

Tegai:
pensijų kaupimas, pensijos, apklausa, Swedbank
Dar šia tema
Lietuvos žmonės iš visų Baltijos šalių gyventojų į medikus kreipiasi rečiausiai
Apklausa: rinkos dalyvių lūkesčiai keičiasi, vis mažiau butų perkama nuomai
Pusė Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų augimo, rodo apklausa
Kepti bulvytės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama išgauti žaliąją energiją riebalų

(atnaujinta 14:50 2020.10.24)
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių, tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vandentvarkos bendrovė "Vilniaus vandenys" planuoja  išgauti žaliąją energiją iš perdirbtų maistinių riebalų likučių, praneša Vilniaus savivaldybė.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

"Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio.

Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant "Vilniaus vandenims" priklausančių pastatų stogų.

Tegai:
energija, Vilnius
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai
Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją
Lietuvos paštas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paštas pakeitė siuntų pristatymo tvarką dėl COVID-19

(atnaujinta 14:29 2020.10.24)
Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Daugėjant COVID-19 ligos atvejų, Lietuvos paštas imasi papildomų apsaugos priemonių visos šalies mastu.

Pagrindiniai pokyčiai liečia siuntų įteikimą namuose ir biuruose — paslaugos griežtai teikiamos per atstumą, jeigu įmanoma, registruotos siuntos bei korespondencija metama į pašto dėžutę, o didesnės siuntos nukreipiamos į LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

"Negalime ignoruoti situacijos šalyje, todėl teikiant paslaugas klientams įvedame tam tikras papildomas saugumo taisykles. Jos bus taikomos ne tik Vyriausybės pripažintose aukšto pavojaus savivaldybėse, tačiau visos šalies apimtimi, taip prisidedant prie viruso plitimo mažinimo", — sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento atstovė Gintarė Kitovė.

Pasak jos, Lietuvos pašto darbuotojai nori atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos pakeitimus ir paprašyti sąmoningai jų laikytis.

Papildomos saugumo priemonės Lietuvos pašte įvedamos nuo ateinančio pirmadienio, spalio 26 dienos. Jos galios iki lapkričio 9 dienos, tačiau gali būti pratęstos ar sugriežtintos, atitinkamai pagal tolimesnę pandemijos eigą, Vyriausybės bei savivaldybių sprendimus.

COVID-19
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Siuntos su procesiniais dokumentais ar įvertintosios siuntos bus įteikiamos "iki slenksčio", t. y. pašto darbuotojai neaptarnaus klientų jų gyvenamųjų patalpų viduje — jeigu žmogus gyvena daugiabutyje, paslaugos teikiamos laiptinėje; gyvenantys nuosavuose namuose aptarnaujami kieme. Labai svarbu jokiu būdu neatidaryti durų pašto darbuotojams, jei namuose yra saviizoliacijoje esančių asmenų — informuokite laiškininką apie situaciją gestais ar žodžiu per langą, arba žodžiu per uždarytas duris.

Gyventojų prašoma laikytis saugaus atstumo, o atsiimant siuntą pasirašyti skeneryje arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą — vietoje parašo kurjeris siuntos perdavimo ataskaitoje pažymės dokumento numerio 4 paskutinius skaičius.

Pašto skyriuose paslaugos bus teikiamos įprastai, tačiau prašoma laikytis numatytų taisyklių. Kiekviename pašto skyriuje ant durų iškabinti informaciniai plakatai, kuriuose parašyta, kiek vienu metu patalpoje gali būti aptarnaujama klientų. Prašoma laikytis šių reikalavimų, jeigu patalpoje jau yra tiek žmonių, savo eilės palaukti lauke. Taip pat labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų klientų. Pašto skyriai dirbs įprastu grafiku.

Dėl esamos situacijos savivaldybėse, kurios yra pavojingiausioje — raudonojoje zonoje, siuntos — tiek pristatomos į siuntų terminalus, tiek kurjerių, gali šiek tiek vėluoti.

Naujausiais dyomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 9578 COVID-19 ligos atvejai, mirė 129 žmonės.  

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 41,5 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,13 milijono žmonių mirė.

Tegai:
Lietuva, paštas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje