Automobiliai

Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje

(atnaujinta 15:36 2020.10.18)
Analitikai taip pat pažymėjo, kad aplinkos neteršiančių automobilių populiarumas tarp lietuvių auga ir jų pasirinkimui įtakos gali turėti valstybės finansinės paskatos

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Pandemija automobilių įperkamumo Lietuvoje nesumažino, gyventojus vis labiau domina ekologiškos alternatyvos, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

SEB banko apskaičiuotas indeksas atskleidžia, kad įperkamo automobilio vertė Lietuvoje toliau didėja. 

Vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas šiemet lizingu gali įsigyti 900 eurų brangesnį automobilį nei pernai. Palyginti su 2019 metais, dviejų asmenų šeimai įperkamo automobilio vertė padidėjo 1,9 tūkst. eurų. Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje šiemet pasiekė 13,1 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio — 26,2 tūkst. eurų.

SEB banko ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą tendenciją — nuosekliai augantį gyventojų susidomėjimą aplinką mažiau teršiančiomis transporto priemonėmis. Banko iniciatyva atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tarp kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama renkantis automobilį, ekologiškumo svarba per pastaruosius dvejus metus išaugo labiausiai.

Nuo 2016 metų ir vieno asmens, ir dviejų asmenų šeimos įperkamo automobilio kaina Lietuvoje paaugo 44 procentais. Tai iš dalies atspindi ir banko statistika: vidutinė privačių klientų lizingo sutarties vertė įsigyjant naujus automobilius per pastaruosius penkerius metus augo 17 proc. iki 28 tūkst. eurų. Lizingu įsigyjamų naudotų automobilių vidutinė vertė padidėjo 34 proc. iki maždaug 17 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, dauguma (61 proc.) automobilį įsigyti ketinančių Lietuvos gyventojų pirkiniui ketina skirti iki 10 tūkst. eurų. Net 73 proc. iš šių respondentų planuoja pirkti senesnę nei 3 metų transporto priemonę.

Keisti automobilį gyventojus pirmiausia skatina turimos transporto priemonės amžius (42 proc.), ekonomiškumas (28 proc.) ir dažni gedimai (28 proc.).

Automobiliai Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Svarbiausiu kriterijumi renkantis automobilį lieka kaina — 77 proc. gyventojų jį nurodo kaip labai svarbų, — taip pat mažos eksploatacijos sąnaudos (69 proc.) ir kuro sąnaudos (67 proc.). Tačiau palyginti su 2018 metais gerokai išaugo ekologiškumo svarba: 40 proc. respondentų automobilio draugiškumą aplinkai laiko labai svarbiu kriterijumi, ir tokių gyventojų padaugėjo 10 procentinių punktų.

Atkreipiamas dėmesys, kad turint galimybę, 43 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi automobilius su hibridiniu varikliu. Trečdalis (33 proc.) teiktų pirmenybę automobiliui benzininiu varikliu, o iš trečios patraukliausiųjų sąrašo vietos dyzelinius automobilius šiemet išstūmė elektromobiliai (26 proc.).

Pastarųjų plitimą kol kas labiausiai stabdo taip pat ekonominiai motyvai — du trečdaliai apklaustųjų teigia nesvarstantys įsigyti elektromobilio dėl didelės jo kainos. Vis dėlto, beveik tiek pat (61 proc.) respondentų sutinka ar greičiau sutinka, kad finansinis skatinimas ir papildomos naudos tokį jų sprendimą galėtų pakeisti.

Nagrinėjant geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis ir atsižvelgę į automobilių įperkamumo indeksą, SEB analitikai sudarė populiariausių lizingu įperkamų automobilių sąrašą.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Vieno asmens įperkami automobiliai: "Škoda Octavia" (2018 metų), "Toyota C-HR" (2017 metų), "Toyota Corolla" (2018 metų), "Toyota RAV4" (2015 metų), "VW Golf" (2018 metų).

Šeimos įperkami automobiliai (nauji ir senesni modeliai): "Škoda Octavia", "Toyota C-HR", "Toyota Corolla", "Toyota RAV4", "VW Golf".

SEB banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams ir lizingo įmokų bei pajamų santykis neviršija 25 procentų. Atliekant skaičiavimus taikyta atsargi 5 proc. palūkanų norma.

Tegai:
automobiliai, tyrimas, bankas
Dar šia tema
"Juodai dienai" finansiškai pasiruošęs vienas iš keturių šalies gyventojų, rodo apklausa
Tyrimas atskleidė, kokio dydžio pensijos dažniausiai pageidauja lietuviai
Ekspertai papasakojo, kokią įtaką COVID-19 padarė lietuvių skoloms ir taupymui
Virėjas

Kokia šiandien diena: spalio 20-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2020.10.19)
Spalio 20-ąją minima Pasaulinė statistikos diena, be to, Tarptautinė virėjų diena, savo vardadienius šiandien švenčia Rudolfas, Serapinas, Gantas, Deimintė, Salvinas

Spalio 20-oji yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 294-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Irena, Gedas, Deimina, Adelina, Adelė.

Šią dieną minima Pasaulinė statistikos diena.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos.

Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai — paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių — užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą.

Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių — Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema "UNdata", apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.

Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.

Be to, šią dieną minima 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena.

Taip pat šiandien yra proga pasveikinti savo pažįstamus virėjus su profesine švente — šią dieną minima Tarptautinė virėjų diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1655 metais buvo pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija.

1876 metais gimė eseistas, prozininkas bei kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas. Mirė 1944 metais.

1988 metais LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

1906 metais gimė poetė Ona Lukauskaitė. Nuo 1976 metų buvo Helsinkio susitarimų rėmimo grupės narė. Mirė 1983 metais.

1907 metais gimė rašytojas Kazys Plačenis. Mirė 1970 metais.

1928 metais gimė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.

Ši diena pasaulio istorijoje

1632 metais gimė garsus anglų architektas ir astronomas seras Kristoferis Renas (Christopher Wren), Londone suprojektavęs daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų — Šv. Povilo katedrą.

1944 metais Antrojo pasaulinio karo metais sovietai ir jugoslavai išvadavo Belgradą.

1969 metais Džonas Lenonas išleido savo antrąjį solo albumą "Cold Turkey".

2004 metais buvo išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Šunys, archyvinė nuotrauka

VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Daugiau kaip 200 patikrinimų metu paimtų gyvūnų augintinių jau gali būti perduoti nuolatinei globai

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Nuo rugsėjo pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso surengė 128 tyrimus dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų.

Iki šiol didžiąją dalį tyrimų (120) VMVT jau pabaigė – gyvūnų laikytojams skirtos atitinkamos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekiančios 625 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo.

Šiuo metu VMVT dar tęsia septynis plačios apimties tyrimus, kurių metu nustatyta itin daug ir grubių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.

Be to, VMVT duomenimis, ikiteisminio tyrimo institucijos toliau vykdo 4 ikiteisminius tyrimus dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais, kai gyvūnai dėl laikytojų kaltės buvo suluošinti ar nugaišo. Kol minėti tyrimai nėra pabaigti, gyvūnų konfiskavimo procedūros negali būti užbaigtos.

Iki įsiteisės priimti sprendimai, laikinoje savivaldybių globoje, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, šiuo metu yra laikomi 222 gyvūnai.

Nauji pažeidimai

VMVT ir toliau užtikrina inspektorių budėjimą 24 val. per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų kiekis gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.

Paskutinis patikrinimas dėl galimai neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių buvo atliktas praeitą savaitę Jonavoje, kur dalyvaujant policijos pareigūnams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos specialistams ir gyvūnų globos organizacijų atstovams laikinai globai dėl netinkamų laikymo sąlygų perduoti 38 šunys.

Gyvūnų laikytojo atžvilgiu pradėtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo procedūros pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas.

Taip pat didesnis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti pasienio postuose, kai gyvūnai augintiniai yra pervežami nekomerciniais tikslais.

Bendradarbiaujant Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams ir VMVT specialistams, ypač atidžiai vertinami ir tikrinami tie atvejai, kai kyla komercinio įvežimo požymių. Pastarosiomis dienomis išaiškintas atvejis, kuomet iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantis asmuo su savimi vežėsi penkis šuniukus su galimai suklastotais įrašais dokumentuose.

Medininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnas, atlikęs gyvūnų augintinių fizinį tikrinimą, nustatė, kad gyvūnai augintiniai buvo netinkamai paženklinti. Todėl šiuo atveju vežti šunys sulaikyti pasienio poste, o muitinės pareigūnai nelegaliai gyvūnus augintinius vežusiam asmeniui skyrė administracinę nuobaudą, taikant ANK. Teisės aktai numato, kad bauda už šį nusižengimą siekia nuo 1 200 iki 3 900 eurų.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Leopardas, laukiniai šunys ir hienos susirėmė įnirtingoje kovoje dėl antilopės
Baltarusijos veisėjai bandė įvežti į Lietuvą šunis su suklastotais sertifikatais
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis