Lietuvoje atidengtas Japonijos diplomato Sugiharos paminklas
(atnaujinta 13:28 2020.10.19)
Paminklas yra Kaune. Būtent šiame mieste japonai išdavė vizas Lenkijos ir Lietuvos žydams, kurie pabėgo nuo nacių persekiojimų
VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana Nausėdiene dalyvavo Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos paminklo atidarymo iškilmėse. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Paminklas atidarytas Kaune. Anot Lietuvos vadovo, "diplomato" žmogiškumas ir drąsa tapo moraline gaire Lietuvai.
Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos paminklo atidarymo ceremonija Kaune
"Sugihara sugrįžta ten, kur prieš 80 metų dalijo "vizas į gyvenimą" žydų pabėgėliams, ieškojusiems Lietuvoje saugios užuovėjos nuo karo negandų", — teigė Nausėda.
Jis teigė, kad didelis skaičius išgelbėtų žmonių visada prisiminė šį vyrą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Sugiharos ir jo moralinio paveldo atminimas dabartinėms kartoms "buvo ir tebėra tvirtas tiltas", taip pat yra abiejų šalių bendrumo simbolis ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos ir Japonijos santykių plėtros.
Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos paminklo atidarymo ceremonija Kaune
Čiunė Sugihara buvo pirmasis Japonijos diplomatas Lietuvoje. Jis padėjo Lenkijos ir Lietuvos žydams, bėgantiems nuo nacių persekiojimų, palikti šalį. Jo išduotos vizos leido atvykti į Tolimuosius Rytus per TSRS teritoriją.
Sugihara yra vienas garsiausių japonų pasaulyje ir teisiųjų akivaizdoje yra gerbiamas kaip vietos gerbiamas šventasis Japonijos stačiatikių bažnyčioje.
Lietuvoje 2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais.
Pirmą kartą aprašytos baisiausios Žemės katastrofos detalės
(atnaujinta 22:45 2020.10.24)
Mokslininkais tvirtina, kad šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metuVILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vandenyno tyrimo centro ir Vokietijos Helmholtzo geologijos mokslų tyrimo centro mokslininkai pirmą kartą aprašė išsamų pasaulinės katastrofos, įvykusios Žemėje prieš 252 milijonus metų, vaizdą, skelbia "EurekaAlert".
Dėl nelaimės Žemėje išnyko 95 proc. jūrinių ir 75 proc. sausumos gyvūnų. Manoma, kad ją sukėlė vulkaninis aktyvumas dabartinio Sibiro teritorijoje Permės ir Triaso periodų sankirtoje, tačiau tikslių to įrodymų nebuvo.
Tyrime vokiečių mokslininkai panaudojo iškastinių brachiopodų lukštus, kurie prieš 252 milijonus metų buvo nusėdę Tethyso vandenyno seklios šelfinės jūros dugne. Matuodami suakmenėjusių kriauklių boro elemento izotopus, jiems pavyko nustatyti jūros vandens pH rodiklių pokytį prieš masinį rūšių išnykimą ir po jo. Kadangi pH lygiui įtaką daro anglies dioksido kiekis atmosferoje, tapo įmanoma rekonstruoti ir šiuos duomenis.
Paaiškėjo, kad dėl gausių magmos išsiliejimų išsiskyrė didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jo kaupimasis atmosferoje truko kelis tūkstantmečius, ira tai sukėlė stiprų vandenyno atšilimą ir rūgštėjimą. Dėl to išnyko jūriniai kalkintys organizmai.
Dėl šiltnamio efekto padidėjo temperatūra ir cheminis atmosferos poveikis sausumoje. Daugybė maistinių medžiagų pateko į vandenynus, juos pertręšiant, augo deguonies stokojančios negyvos zonos. Kelių veiksnių poveikis vienu metu sunaikino skirtingas gyvūnų grupes.
©
Photo : Roscosmos / Ivan Vagner
Metano hidratų — dar viena galima nelaimės priežastis — ištirpimas buvo laikomas mažai tikėtinu.
Kaip paaiškino tyrimų grupės vadovė Chana Jurikova, senovės ugnikalnių išsiveržimai neturėtų būti lyginami su antropogeninėmis anglies dvideginio išmetimais: deginant visą iškastinį kurą, nesukels tokio pačio CO2 padidėjimo atmosferoje, kaip Permės ir Triaso periodų sankirtoje.
"Tuo pat metu kelia nerimą tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi greitis dabar yra 14 kartų didesnis nei didžiausios biologinės katastrofos Žemės istorijoje metu", — pridūrė mokslininkė.
2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą
(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.
Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.
Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.
Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.
Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė.
Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.
Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.
2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.
Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.
Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.
©
Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai: