Kalėjimas

Lietuvoje diegiamas atnaujintas į laisvę išeinančių nuteistųjų integracijos modelis

(atnaujinta 08:00 2020.10.20)
Šiuo metu beveik du trečdaliai buvusių nuteistųjų šalyje pakartotinai sugrįžta į pataisos įstaigas. Tikimasi, kad žmogui suteikta patikima pagalba padės jam įsitvirtinti visuomenėje ir pradėti naują gyvenimą

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Bausmę atlikusius žmones į gyvenimą laisvėje lydės socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot ministerijos pranešimo, nuo naujų metų kiekvienoje pataisos įstaigoje pradės dirbti kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, kurie asmens integracija pradės rūpintis šiam dar tik ruošiantis palikti įkalinimo įstaigą.

Be to, visa informacija apie bausmę atlikusiojo paslaugų poreikius ir situaciją bus perduodama savivaldybei, į kurią asmuo planuos grįžti, o laisvėje jį pasitiks kiti socialinių paslaugų teikėjai, padėsiantys susitvarkyti dokumentus, rasti gyvenamąją vietą, paprašyti paramos ir paslaugų savivaldybėje. Toks palydėjimas bus teikiamas tol, kol asmuo įpras gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

Naują integracijos-palydėjimo modelį parengė Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos kartu su Kalėjimų departamentu.

"Šiuo metu beveik du trečdaliai buvusių nuteistųjų pakartotinai sugrįžta į pataisos įstaigas, ir tai vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Sutelkdami bausmių vykdymo ir socialinių paslaugų sistemų pastangas, suteiksime žmogui patikimą pagalbą įsitvirtinti visuomenėje ir pradėti naują gyvenimą. Tai didins visuomenės saugumą ir valstybei kainuos gerokai mažiau, negu išlaikyti ir prižiūrėti vėl nusikaltimą padariusį bei į kalėjimą sugrįžusį asmenį", — sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Ministro teigimu, bendros institucijų pastangos leidžia atlikti esminius bausmių vykdymo sistemos pokyčius, padeda atverti ją visuomenei ir griauti ydingus stereotipus apie nuteistuosius.

"Bausmę atlikę žmonės Lietuvoje atsiduria nedėkingoje situacijoje — negaudami tinkamų paslaugų, neturėdami tvirtų ryšių, susidurdami su stereotipais ir nežinodami, kur kreiptis pagalbos, tokie asmenys neturi gerų galimybių keisti savo gyvenimo. Kalbu apie žmones, kurie turi tikslų, norų, siekia ištaisyti savo gyvenimo klaidas, bet susiduria su stipriomis kliūtimis. Mes, kaip valstybė, tik išlošime, jeigu atlikusieji bausmę sėkmingai integruosis mūsų visuomenėje", — pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Integracijos etapai

Užvėręs pataisos įstaigos duris buvęs nuteistasis paprastai pats turi susirasti gyvenamąją vietą, darbą, susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau dažnai šiems žmonėms trūksta informacijos ir žinių, kur kreiptis pagalbos, kas galėtų padėti įveikti priklausomybes, o viską apsunkina lėšų stygius. Laiku nesuteikus pagalbos, auga rizika nusikalsti pakartotinai. Inicijuojamais pokyčiais siekiama, kad bausmę atlikęs žmogus socialines paslaugas gautų dar prieš išeidamas į laisvę, o pats procesas būtų integruotas ir apimtų skirtingų institucijų pagalbą.

Jau nuo kitų metų visuose Lietuvos pataisos namuose dirbs bent po vieną socialinį darbuotoją. Intensyvus įkalinimo įstaigą paliksiančio nuteistojo rengimas gyvenimui laisvėje prasidės likus metams iki bausmės termino pabaigos arba lygtinio paleidimo.

Pataisos įstaigos socialinis darbuotojas bus atsakingas už pirmąjį integracijos etapą. Jis susipažins su žmogaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ir apsvarstys socialinei integracijai palankesnių bausmės atlikimo sąlygų galimybes, pavyzdžiui, jo perkėlimą į pusiaukelės namus ar trumpalaikių išvykų suteikimą.

Atsižvelgiant į bausmę atliekančio žmogaus poreikius, socialinis darbuotojas išsiaiškins, kokia konkrečiai pagalba žmogui bus reikalingiausia išėjus į laisvę: ar jis turės kur gyventi, ar žinos, kaip susitvarkyti reikiamus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti, ar turės galiojantį asmens dokumentą ir panašiai.

Apie šiuos poreikius pataisos įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nuteistojo paleidimo raštu informuos savivaldybės administraciją, į kurios teritoriją žmogus planuoja grįžti. Socialinis darbuotojas užpildys specialią formą, kurioje  nurodys tikslią datą, kada nuteistąjį planuojama paleisti, į kokią savivaldybę ir kokiu adresu planuoja persikelti, kur gyveno anksčiau, taip pat pažymės konkrečius asmens poreikius ir paslaugas, kurių jam prireiks laisvėje.

Savivaldybės administracija rūpintis tolesne pagalba paskirs socialinių paslaugų įstaigos socialinį darbuotoją arba nevyriausybinę organizaciją, jeigu su tokia yra sudariusi integracijos paslaugų teikimo sutartį. Taigi bausmę atliekančio žmogaus integracija rūpinsis du socialiniai darbuotojai — pataisos namuose ir laisvėje.   

Naujas bausmę atlikusių žmonių integracijos modelis
Naujas bausmę atlikusių žmonių integracijos modelis

Savivaldybės socialinis darbuotojas ar nevyriausybinės organizacijos atstovas bus atsakingas už antrąjį integracijos etapą — sudarys numatytų priemonių įgyvendinimo planą ir koordinuos visą reikalingų paslaugų ir paramos teikimą. Pagal poreikį žmogus bus informuojamas ir konsultuojamas apie jam naudingas paslaugas, lydimas į įvairias įstaigas ar institucijas, pavyzdžiui, išsiimti asmens tapatybės dokumentą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Socialinis darbuotojas tarpininkaus kreipiantis dėl pinginės socialinės paramos, kitų socialinių paslaugų ar tikslinės pagalbos.

Jeigu žmogus gyvenimą laisvėje pradės nuo nulio, visai neturės kur eiti, krizių centruose jam iki 12 mėnesių bus teikiamos reikalingos kompleksinės socialinės integracijos paslaugos, čia jis galės laikinai apsistoti.

Tegai:
integracija, kalėjimas, Lietuva
Maisto banko akcija

Vilniuje karantino metu senjorams bus pristatytas maistas į namus

(atnaujinta 15:54 2020.11.23)
Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantiems, vienišiems senjorams Vilniuje bus suteikta parama – kas dvi savaites savanoriai atveš po maisto paketą į namus

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su "Maisto banku" ir pasitelkusi savanorius, pristatys maisto paketus į senolių namus, praneša spaudos tarnyba. 

Nuo šiandien iki pat Kalėdų, sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali paskambinti tel. 1664 ir pranešti apie jiems reikalingą pagalbą. 

Senjorams paruoštuose maisto paketuose savanoriai sudėjo: makaronų, kruopų, konservuotų daržovių, uogienės, mėsos arba žuvies konservų, aliejaus, miltų, arbatos, cukraus, pagal galimybę įvairių saldumynų (šokolado, saldžių riešutų batonėlių ar panašiai).

Savanoriai atveš po maisto paketą kas dvi savaites.

"Daugeliui karantinas kelia iššūkių, bet senjorams dabartinis laikmetis yra nepalyginamai sunkesnis. Vilniečiai geba greit susitelkti, kai to labiausiai reikia – suradome daug puikių žmonių, kurie skiria savo laiko, resursų ir neatlygintinai veža senjorams būtiniausių produktų į namus. Norime padrąsinti senjorus nesidrovėti skambinti 1664, nelikti vienumoje – mes galime jums padėti", – drąsino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Pirmos bangos metu maistas pasiekė 1542 gavėjus, iki namų buvo pristatytas net 7301 maisto paketas. Bendras paramos maistu kiekis – 28 465 kg, o jo vertė – daugiau kaip 42 tūkst. eurų.

Tegai:
parama, senjorai, Vilnius
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybė paaiškino, kokiomis sąlygomis būtų pratęstas karantinas
Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms
Specialistai pataria, kaip ugdyti darželinukus namuose karantino metu
Pasienietis

Pasieniečiai sulaikė automobilį ir du krovinius nelegalių cigarečių

(atnaujinta 16:12 2020.11.23)
Abiejų rastų krovinių vertė, įskaitant Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, siekia apie 50 tūkst. eurų

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Varėnos rajone pasieniečiai aptiko du kontrabandinių cigarečių krovinius, daugiau kaip 14 tūkst. pakelių, ir likimo valiai paliktą automobilį, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai tikrino Purvėnų užkardos ruožą ties Varėnos rajono Kamorūnų kaimu. Pasieniečiai gavo informaciją, kad čia iš Baltarusijos gali būti bandoma gabenti neteisėtą krovinį.

Šioje vietovėje buvo užfiksuotas nuo Lietuvos sienos su Baltarusija važiuojantis automobilis "Audi A6". Vokiškais valstybiniais registracijos numeriais pažymėtą įtartiną transporto priemonę nusivijo pasieniečių ekipažas. Bėglys, supratęs jog yra persekiojamas, staiga įsuko į miško keliuką, padidino greitį ir dingo iš VSAT pareigūnų akiračio.

Paiešką tęsę pasieniečiai miško masyve aptiko 14 į juodą polietileno plėvelę susuktų ryšulių, o už keliolikos kilometrų ir paliktą automobilį. Ryšuliuose iš viso rasta 7 tūkst. pakelių cigarečių "NZ Gold" su baltarusiškomis banderolėmis.

Dar vieną cigarečių krovinį penktadienį Purvėnų užkardos ruože aptiko patruliuojantys VSAT pareigūnai.

Ties Varėnos rajono Papiškių kaimu esančiame miško masyve pasieniečiai aptiko 36 ryšulius, aptrauktus polietileno plėvele. Ši vieta yra apie 300 metrų nuo sienos su Baltarusija.

Likimo valiai paliktuose ryšuliuose rasti 7200 pakelių cigarečių "Fest" su Baltarusijos akcizo ženklais.

Abiejų rastų krovinių vertė, įskaitant Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, siekia apie 50 tūkst. eurų.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pradėti du ikiteisminiai tyrimai.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste sulaikyta 40 lagaminų, kuriuose buvo gabenamos cigaretės
Prie sienos su Rusija sunaikinta karo laikų mina
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių