Mergina, archyvinė nuotrauka

Savivaldybės pagal COVID-19 sergamumą bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas

(atnaujinta 20:10 2020.10.21)
Į raudonąją zoną patekusiose savivaldybėse, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, galės būti skelbiamas vietinis karantinas bei ribojama gyventojų veikla

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius — geltonąją, žaliąją ir raudonąją, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Savivaldybės bus vertinamos, atsižvelgiant į tris kriterijus: 14 dienų sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų procentinę dalį tarp atliktų tyrimų per 7 dienas ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais / židiniais, procentinę dalį per 7 dienas.

Разделение самоуправлений по принципу светофора
Savivaldybių skirstymas pagal šviesoforo principą

Pagal suskirstymą į zonas bus sprendžiama, kokias viruso plitimo valdymo rekomendacijas savivaldai teikti.

Žalioji zona reikš, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žaliąją zoną pateks savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų procentas per savaitę yra mažesnis negu 4 proc.

Geltonoji zona reikš, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turėtų būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų.

Į geltonąją zoną pateks savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų rodiklis lygus arba didesnis negu 4 proc. arba sergamumas — 25–150 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Raudonoji zona bus laikoma pavojingiausia zona. Joje esančioms savivaldybėms reikės ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir bus sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. Jį paskelbus, taip pat turėtų būti numatyti ribojimai viešam gyvenimui, renginiams, ugdymui, įvedamas privalomas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, atstumų laikymasis.

Į raudonąją zoną pateks tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų — 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, t. y. savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.

Numatyta, kad savivaldybės pagal sergamumą koronavirusu bus pradedamos skirstyti nuo kitos savaitės.

Šviesoforo principas bus taikomas ir vertinant ES šalis

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė apsisprendė dėl nacionaliniu mastu taikomų kriterijų, kuriais remiantis į keturias grupes šviesoforo principu būtų skirstomos visos Europos Sąjungos šalys. 

Pagrindiniai šalių vertinimo kriterijai būtų 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis procentais tarp atliktų tyrimų per 7 dienas, testavimo apimtys (tyrimų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per 7 dienas. Vertinant ES šalis pagal minėtus kriterijus, jas ketinama skirstyti į keturias grupes pagal spalvas — žalią, geltoną, raudoną ir pilką.

Į žalios spalvos grupę pateks šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis — mažesnė nei 4 proc. Tai reiškia, kad asmenims, atvykstantiems iš žaliosios zonos, ribojimai nebus taikomi.

Geltoną grupę sudarys šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis — 4 ar daugiau proc. arba sergamumas per pastarąsias 14 dienų siekia nuo 25 iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis yra mažesnė nei 4 proc.

Raudonos spalvos grupėje bus šalys, kuriose sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra didesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

Pilkos spalvos grupėje atsiras šalys, kurių duomenų nepakanka įvertinti minėtus kriterijus arba kuriose testavimo apimtys yra 300 ar mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas.

Kavinės lankytojos
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vykstantiems į Lietuvą iš raudonosios ir pilkosios zonų bus pasitelkiamos įvairios iki šiol naudotos priemonės — skiriama izoliacija arba prašoma turėti atliktą koronaviruso (COVID-19) testą.

Kaip ir iki šiol, paveiktų šalių sąrašas bus skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalios pirmadienį.

Karantinas Lietuvoje

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse, taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Karantino režimo trukmė — nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos; Raseinių rajono savivaldybėje — iki lapkričio 6 dienos imtinai.

Trečiadienio duomenimis, nuo pandemijos pradžios respublikoje iš viso nustatyti 8239 COVID-19 atvejai, 4483 žmonės serga, 3599 pasveiko, nuo infekcijos mirė 120 žmonių. Per pastarąją dieną buvo užfiksuotas naujas rekordas — nustatyta 311 koronaviruso atvejų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (724)
Dar šia tema
Lietuvoje per praėjusią parą nustatyta daugiau nei 300 COVID-19 atvejų
Marijampolės meras žada naujus griežtus apribojimus dėl didelio COVID-19 skaičiaus  
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 15:22 2020.12.05)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metasi pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metš naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienius šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Nemiega

Gydytojas paaiškino, kaip atsikratyti naktinių košmarų

(atnaujinta 15:03 2020.12.05)
Pasak specialisto, norint gerai išsimiegoti, reikia gerai pragyventi dieną, nes stresai ir pervargimas neleidžia atsipalaidoti

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Norint atsikratyti naktinių košmarų, reikia vengti pervargimo ir nedidinti streso, tokius patarimus davė interviu leidiniui "Večerniaja Moskva" profesorius, medicinos mokslų daktaras Romanas Buzunovas.

"Pažiūrėjote naujienas 15 minučių ryte, nebereikia stebėti ir sekti informacijos, neapsunkinkite streso. Pažvelkite pro langą, jei įmanoma, pasivaikščiokite. Reguliari fizinė veikla yra geriausia priemonė nuo streso ir nerimo. Eikite pasivaikščioti, ženkite dešimt tūkstančių žingsnių, pabėgiokite. Nekelkite savo tonuso kofeinu" , — pasakė somnologas.

Pasak gydytojo, "norint gerai išsimiegoti, reikia gerai pragyventi dieną".

Jis pridūrė, kad košmarai, kuriuos žmonės mato sapnuose, skirstomi į dvi kategorijas.

Gydytojas papasakojo, jog pirmosios kategorijos košmarai —jei žmogus periodiškai sapnuoja įvairius siužetus. Tai yra savotiškas daugialypės terpės situacijų pakartojimas, kai smegenys bando rasti išeitį. Jei situacija išsisprendžia, smegenys prisitaiko ir pamiršta apie tai, kas nutiko.

Antroji kategorija — tai įkyrūs košmarai. Žmogus reguliariai grįžta prie bauginančio sapno ir negali priimti sprendimą, pamiršti ir prisitaikyti, paaiškino profesorius.

Tegai:
sveikata, miegas
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Kardiologas įvardijo pavojingiausias miego pozas
Nuovargiu pasiskundusi moksleivė miegodama mirė nuo koronaviruso
Gydytoja papasakojo, ar miegant reikia bijoti priepuolių