COVID-19 testas

ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį

(atnaujinta 10:34 2020.10.22)
Remiantis kelių tyrimų duomenimis, infekcijos tikimybė pirmą kraujo grupę turintiems žmonėms yra mažesnė, o ligos eiga dažniausiai būna lengva

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, savo Facebook puslapyje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Čaplinskas papasakojo, kad "Blood Advances" medicininiame žurnale paskelbti Danijos mokslininkų retrospektyvūs tyrimų duomenys parodė, kad tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tyrimas Kanadoje parodė, kad A ar AB kraujo grupių COVID-19 užsikrėtusiems asmenims dažniau prireikė mechaninio plaučių ventiliavimo bei dializės dėl inkstų nepakankamumo ir jie praleisdavo ilgesnį laiką intensyvios priežiūros skyriuose nei pacientai su O ir B kraujo grupe.

O kraujo grupės pacientams Italijoje ir Ispanijoje sunkios koronavirusinės infekcijos rizika buvo 50 proc. mažesnė.

Čaplinskas pažymi, kad tyrimas Masačiusetse parodė, jog COVID-19 tikimybė yra mažesnė tarp O kraujo grupės asmenų. Prie šios išvados prieita ir atlikus protrūkio Honkongo ligoninėje tyrimą.

Pasak ULAC vadovo, tyrimų duomenys dar nereiškia, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, gali nerūpestingai elgtis su savo sveikata. Jis priminė, kad reikia laikytis gerai žinomų saugumo rekomendacijų: laikytis fizinės distancijos, rankų higienos, dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes ir vengti artimų kontaktų uždarose erdvėse.

Nuo pandemijos pradžios respublikoje iš viso nustatyti 8239 COVID-19 atvejai, 4483 žmonės serga, 3599 pasveiko, nuo infekcijos mirė 120 žmonių.

Nuo spalio 26 dienos karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,13 mln. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (656)
Dar šia tema
Marijampolės meras žada naujus griežtus apribojimus dėl didelio COVID-19 skaičiaus  
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai
Savivaldybės pagal COVID-19 sergamumą bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (656)
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC