Bagažas oro uoste

Lietuviai parsiveža kelionių: Dengės karštligė ir kitos retos ligos

(atnaujinta 18:34 2020.10.23)
PSO įspėja, kad pastaruoju metu dėl didelės žmonių migracijos greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų, kurios išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pasidalijo informacija apie retų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.

Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso (angl. European Organization for Rare Diseases) duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės (ebola, marburgo, dengė, geltonoji, Krymo Kongo), Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje, sakoma ULAC pranešime spaudai.

Dengės karštligę lietuviai parsiveža iš kelionių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2019 metais Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 36 įvežtiniai dengės karštligės atvejai. 2019 metais — 9 atvejai (0,32 atv./100 tūkst. gyv.). Susirgę asmenys keliavo Tailande, Kambodžoje, Filipinuose,  Kuboje.

Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmais, odos bėrimu, vėmimu, pykinimu.

Dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Kasmet pasaulyje dengės karštlige suserga 390 mln. žmonių. Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse 2017 metais buvo užregistruoti 2026 įvežtiniai dengės karštligės atvejai (sergamumo rodiklis buvo 0,4 atv./100 tūkst. gyv.).

Europoje pastebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius

Lietuvoje per 2013–2019 metų laikotarpį buvo užregistruoti 79 legionierių ligos atvejai. 2019 metais — 17 ligos atvejų ir vienas — mirties.

Legioneliozė — tai ūminė infekcinė liga, kuri gali pasireikšti kaip pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos.

Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. 2017 metais  ES/EEE šalyse buvo užregistruoti 9 238 legionierių ligos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 1,8 atv./100 tūkst. gyventojų.

Europoje stebimas didėjantis legionierių ligos atvejų skaičius, nuo 2013 m. (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) sergamumo rodiklis padidėjo virš 30 procentų. Daugiausiai atvejų registruojama Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.

Listeriozė — pavojus nėščioms moterims, kūdikiams 

Lietuvoje 2010–2019 metais buvo užregistruoti 82 listeriozės atvejai. 2019 metais — šeši listeriozės atvejai (sergamumo rodiklis 0,21 atv./100 tūkst. gyv.). 2010–2019 m. iš viso užregistruota 19 mirties nuo listeriozės atvejų, 2019 metais — du mirties atvejai.

Skiepai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Зарембо

Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia jokių simptomų. Didžiausią pavojų užsikrėsti listerioze turi vyresnio amžiaus asmenys, besilaukiančios moterys, naujagimiai, asmenys su nusilpusia imunine sistema.

Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, bakterijos gali sukelti meningitą, sepsį.

Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai

2010–2019 metais iš viso buvo užregistruoti 32 tuliaremijos atvejai. 2019 metais — keturi atvejai (sergamumo rodiklis — 0,14 atv./100 tūkst. gyv.).

Liga pasireiškia aukšta temperatūra (iki 38–40° C), pasireiškia drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, įvairūs odos bėrimai. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, gleivines, tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, besimaudant užterštame vandenyje, vartojant užterštus maisto produktus, įgėlus infekuotiems uodams, erkėms, blusoms.

Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad pastaruoju metu dėl itin didelės žmonių migracijos kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Užkrečiamosios ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau daugelio jų galima išvengti arba sumažinti jų žalą. Svarbu laikytis higienos, kruopščiai plauti rankas, atsakingai rinktis maistą, geriamąjį vandenį, apsirūpinti priemonėmis nuo kraujasiurbių vabzdžių įgėlimo, nuo kai kurių ligų galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
© Sputnik
Koksaki virusas: nešvarių rankų liga
Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Lietuva, liga
Temos:
Medicina ir sveikata (433)
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 10:59 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmuo, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 388 716 asmenų. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Mergina fotografuojasi pučiant stipriam vėjui

Sinoptikai Lietuvos gyventojams žada stiprų vėją ir lietų

(atnaujinta 10:53 2021.05.11)
Nepaisant to, kad oro temperatūra bus gana aukšta, lietuviams teks apsirengti šiltesniais drabužiais

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sinoptikai savaitės pradžioje lietuviams žadėjo šiltus, bet vėjuotus orus, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Antradienio popietę pietryčių vėjas pūs nuo 9 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai sieks iki 16 metrų per sekundę. Oro temperatūra dieną yra nuo 20 iki 25 laipsnių, Kuršių nerijoje — 17–19 laipsnių.

Trečiadienį pietryčių vėjas naktį svyruos nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, o dieną — nuo 9 iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį yra nuo aštuonių iki 13 laipsnių šilumos, dieną 20–25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį kai kuriose vietovėse palis smarkus lietus. Naktį vėjas yra pietryčių, rytų, nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, dieną jis keisis nuo 5 iki 10 metrų per sekundę, kartais 12–14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo 6 iki 11 laipsnių, dieną 12–17 laipsnių.

Penktadienį bus gausus, tačiau protarpiais lietus. Pietryčių, pietų vėjas, nuo septynių iki 12 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo šešių iki 11 laipsnių, dieną 14–19 laipsnių.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orai, Lietuva
Sputnik V vakcinos

Slovakija pareiškė apie pasirengimą vakcinacijai nuo COVID-19 "Sputnik V" vakcina

(atnaujinta 11:41 2021.05.11)
Pirmoji "Sputnik V" partija į Slovakiją atkeliavo kovo 1 dieną. Dėl to kilo politinis skandalas, nes nei tuometinis premjeras Matovičius, nei sveikatos apsaugos ministras Marekas Krajči iš anksto nepranešė apie tai nei šalies prezidentei, nei kolegoms ministrų kabinete

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Slovakija gali pradėti vakcinaciją nuo koronaviruso Rusijos preparatu "Sputnik V" artimiausiomis dienomis, pareiškė šalies ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Matovičius.

Dėl to, kad Slovakijoje nėra sertifikuotų laboratorijų, 46 ampulės iš vakcinos partijos, atsiųstos kovo 1 dieną, buvo perduotos testavimui į Vengriją. Slovakijos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas gegužės 7 dieną paskelbė, kad tyrimai buvo sėkmingai baigti ir parodė vakcinos patikimumą.

"Po puikių bandymų rezultatų sertifikuotoje OMCL laboratorijoje Vengrijoje ir po trijų mėnesių visokių valdžios kliūčių viskas juda link to, kad artimiausiomis dienomis Slovakijoje prasidės vakcinacija "Sputnik V" preparatu. Praėjusį savaitgalį susitariau su Rusijos puse, kad ištestavus "Sputnik V" OMCL laboratorijoje, ji sutinka su skiepijimo pradžia", — cituoja Matovičių RIA Novosti.

Pirmoji "Sputnik V" partija į Slovakiją atkeliavo kovo 1 dieną, sukeldama politinį skandalą, nes nei tuometinis ministras pirmininkas Matovičius, nei Sveikatos apsaugos ministras Marekas Krajči iš anksto nepranešė nei prezidentei Zuzanai Čaputovai, nei kolegoms ministrų kabinete. Vyriausybė priešinosi "Sputnik V" pirkimui, kol jį patvirtino Europos reguliavimo institucija, šeši ministrai paliko kabinetą ir paragino atsistatydinti Matovičiui ir Krajči, ką jie vėliau ir padarė. Pertvarkyta kabineto sudėtis buvo patvirtinta balandžio 1 dieną, Matovičius tapo ministro pirmininko pavaduotoju ir finansų ministru.

Rusijos "Sputnik V" vakcina nuo koronaviruso jau patvirtinta 64 šalyse, kuriose iš viso gyvena daugiau kaip 3,2 milijardo žmonių. "Sputnik V" užima antrą vietą pasaulyje pagal vyriausybės reguliavimo institucijų gautų patvirtinimų skaičių. Remiantis 3,8 milijono paskiepytų rusų duomenų analize, vakcinos veiksmingumas yra 97,6%, o tai yra daugiau nei anksčiau medicinos žurnalo "The Lancet" (91,6%) nurodyti dyžuomenys, anksčiau pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) ir Gamalėjaus tyrimų centras.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, Sputnik V, Rusija, koronavirusas, Slovakija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Bundestago deputatas atvyko į Maskvą pasiskiepyti "Sputnik V"
"Bild": derybos dėl "Sputnik V" vakcinos tiekimo Vokietijai yra aklavietėje
JT laukia vakcinos "Sputnik V" patvirtinimo PSO