Sriuba, archyvinė nuotrauka

KTU mokslininkų patarimai, padėsiantys išgyventi sveikatos krizę

(atnaujinta 16:53 2020.10.24)
KTU Maisto instituto mokslininkai papasakojo, į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje renkantis maisto produktus, bei davė patarimų alergiškiems žmonėms ir veganams

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Daugeliui žmonių sveikatos krizė siejasi su COVID-19 pandemija, tačiau ir iki jos netilo pavojaus varpai — neregėtais mastais augo onkologinių ligonių gretos, kasmet daugėja ir sergančių diabetu ar širdies bei kraujagyslių ligomis. 

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai pasidalino paprastais patarimais, kurie leis atitolinti susitikimą su sveikatos problemomis.

Rinkitės vertingus produktus

Pasak KTU Maisto instituto direktorės dr. Alvijos Šalaševičienės, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į produktų pasirinkimą. Ypač tais atvejais, kai pinigų kiekis, skiriamas maistui yra ribotas.

"Visavalgių racione apie 20% viso suvartojamo gyvūninės kilmės maisto gali sudaryti subproduktai ir jų gaminiai. Natūralūs kaulų sultiniai, šaltiena, kepenų paštetai — vertingi ir pigūs produktai, kurių nevertėtų pamiršti. Jie gausūs vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis — turi geležies, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vario, cinko, cholino", — sako ji.

Jei baiminatės įsigyti nekokybiškų subproduktų, mokslininkė rekomenduoja rinktis vietinius pardavėjus. Taip užtikrinamas trumpiausias žaliavos kelias iki pirkėjo, todėl lengviau išlaikoma aukščiausia gaminio kokybė.

"Taip pat nepamirškite, kad prie bet kurių mėsos patiekalų turėtumėte pasirinkti garnyrą, turintį skaidulinių medžiagų. Tuomet užtikrinsite sklandų virškinimo procesą", — primena Šalaševičienė.

Nederėtų rinktis gaminių, kurie yra pigesni nei žaliava, iš kurios jie gaminami. Pavyzdžiui, jei vištienos kilogramas kainuoja apie 3–6 eurus, tai produktai, pagaminti iš vištienos, tačiau kainuojantys mažiau nei pati vištiena, neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu. Kaip pažymi Šalaševičienė, nuolat renkantis tik tokius gaminius gali atsirasti svarbių mitybinių medžiagų deficitas.

Skonio ir kitų juslinių savybių pokyčiai

"Galiu užtikrinti, kad žmogaus liežuvis yra neįtikėtino jautrumo kokybės matuoklis, — sako KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja dr. Gitana Alenčikienė. — Pirmiausia apžiūrėkite pakuotę, ar ji nėra pakitusi. Tuomet įvertinkite produkto spalvą, kvapą ir konsistenciją — įsitikinkite, kad jie būdingi ir neturi pakitimų. Ir jei minėti aspektai nesukelia įtarimų — ragaukite".

Alenčikienės teigimu, pasitaiko produktų laikymo sąlygų pažeidimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos produkto kokybei bei saugai, taip pat visada vertėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo temperatūrą, ypatingai vasaros laikotarpiu. Todėl visada reikia produktus laikyti tinkamomis sąlygomis ir atsakingai.

"Pirmiausia, įvertinkite pakuotę ir jei manote, kad produktas gali būti pakitęs arba net sugedęs — nerizikuokite. ą konservų pakuotę arba pelėsio požymius — nedelsiant išmeskite produktą. <...> Kai kurie mikroorganizmai gamina toksinus, stabilius net itin aukštose temperatūrose. Tad tokiu patiekalu apsinuodyti galite net po terminio apdorojimo, o neigiami padariniai gali neapsiriboti tik pykinimu ar viduriavimu", — pabrėžia mokslininkė.

Organizmo poreikiai

Šalaševičienė pabrėžia, kad alergija maistui, tam tikro maisto netoleravimas, didesnis geležies poreikis ar suprastėjęs tam tikrų mitybinių medžiagų įsisavinimas gali ne tik ženkliai pabloginti savijautą, bet ir padidinti jautrumą kitoms ligoms, nes nualina imunitetą.

Pasak jos, ne tik pasaulinėje rinkoje, bet ir KTU Maisto institute nuolat kuriami suasmenintai mitybai pritaikyti produktai.

"Pavyzdžiui, dalis žmonių dėl etinių ar sveikatos priežasčių atsisako mėsos. Pas mus kuriami mėsos analogai yra praturtinami B grupės vitaminais ir geležimi, kad atitiktų mėsos mitybinę vertę ir užtikrintų pilnavertę mitybą nevartojant mėsos. Kitas pavyzdys — glitimo turinčių javų nevartojantys asmenys. Jų racione atsiranda įvairiausių duonos gaminių analogų, tačiau jie neturi pilnagrūdžiams gaminiams būdingų skaidulų. Tad mūsų tikslas — aprūpinti specialių poreikių turinčius vartotojus produktais, turinčiais maksimaliai aukštą mitybinę vertę", — teigia KTU Maisto instituto vadovė.

Jeigu žmogus turi vienokių ar kitokių apribojimų maisto racione, būtina žinoti, kokių medžiagų deficitas gali susidaryti. Tuomet reikia stengtis jį kompensuoti kitais produktais arba rinktis specialiai personalizuotai mitybai skirtus gaminius, pažymėjo Šalaševičienė.

Tegai:
maistas, Kauno technologijos universitetas (KTU)
Dar šia tema
Ką daryti su stipriu galvos skausmu: priežastys ir kaip numalšinti skausmą
Mokslininkai prognozuoja, kad kitais metais bus pasaulinis atšalimas
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000
Mokslininkai perspėjo apie naujos COVID-19 komplikacijos grėsmę  
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Atminimo lenta ant atminimo akmens, įrengto Lenkijos lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje 2010 metų balandžio 10 dieną

Lenkija laiko Rusijos prašymą įrašyti Kačinskio pokalbį prieš jo mirtį provokacija

(atnaujinta 11:27 2020.11.26)
Anksčiau Maskva paprašė Varšuvos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su broliu prieš 2010 metų lėktuvo katastrofą, stenogramos

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Šimonas Šinkovskis pavadino Rusijos prašymą pateikti telefono pokalbio, kurį prezidentas Lechas Kačinskis su savo broliu prieš pat Smolensko katastrofą surengė, politiniu žaidimu ir provokacija.

Vilniaus miestas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Rusija paprašė Lenkijos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su savo broliu prieš lėktuvo katastrofą 2010 metais, stenogramą. Tokio pokalbio faktą anksčiau rašė Lenkijos žiniasklaida: jų duomenimis, Kačinskis prieš pat savo mirtį telefonu kalbėjo su broliu ir "buvo paliestas vienas iš skrydžio aspektų". Pokalbio įrašas įtrauktas į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą.

"Tai sunku suvokti kitaip nei kaip tam tikrą provokaciją, nes Rusija, be kita ko, neatsako į Europos Tarybos rezoliuciją, raginančią nutraukti tyrimą ir perduoti Lenkijos valstybei priklausančias nuolaužas. Tuo tarpu ji neatsako į daugelį Lenkijos prokuratūros prašymų. Ji staiga sau primena šį tyrimą ir siunčia paklausimus Lenkijai. Aš to nesielgiu kitaip, tik, deja, iš tam tikro politinio žaidimo", — agentūra RAR cituoja Šinkovskį.

Informaciją apie stenogramos buvimą RIA Novosti patvirtino vienas iš Lenkijoje įvykusio lėktuvo katastrofos tyrimo dalyvių. Jis patikslino, kad pokalbis vyko "netrukus prieš lėktuvo katastrofą leidžiantis Smolenske". Tuo pat metu agentūros pašnekovas atsisakė aptarti pokalbio turinį. Savo ruožtu Lenkijos generalinė prokuratūra neigė stenogramos buvimą.

Kaip anksčiau interviu "Gazeta Wyborcza" sakė buvęs lenkų teisėjas Wojchechas Lonczewskis, atnaujinęs šios nelaimės tyrimą, jei visuomenė sužinotų apie Kačinskio pokalbio turinį, ji "turėtų visiškai kitokį vertinimą, kas įvyko po 2010 metų balandžio 10 dienos". Anot jo, nuorašas jam tapo žinomas "iš labai slaptų medžiagų" ir leidžia "susidaryti idėją, ką sugeba Jaroslavas Kačinskis". Anot buvusio teisėjo, šie dokumentai netyčia buvo įtraukti į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą. Iki šiol jie nebuvo viešinami.

Kaip buvo paskelbta vėliau, Lenkijos Smolensko lėktuvo katastrofos tyrimo komisija neigė turėjusi pokalbio stenogramą prieš 2010 metų Smolensko lėktuvo katastrofą, nepaisant tyrimo dalyvio patvirtinimo.

"Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomitetyje tokios medžiagos nėra, o Generalinė prokuratūra teigė, kad jos taip pat neturi", — sakoma komisijos pranešime, atsakant į RIA Novosti prašymą.

Be to, Lenkijos pusė ir toliau atkakliai tvirtina, kad per avariją lenkų lėktuvo įgula yra nekalta.

"Ryšium su šiandieniniu Rusijos generalinės prokuratūros pareiškimu, kuriame teigiama, kad už katastrofą prie Smolensko buvo atsakingi lenkų pilotai, kurie "nutarė tęsti tūpimą nesant matomumui", informuojame jus, kad šis lenkų pilotų kaltinimas yra melagingas ir, remiantis įrodymų baze, neturi pagrindai", — sakoma pranešime.

Lenkijos komisija tvirtina, kad "būtent Rusijos prokuratūros pateikta medžiaga rodo, kad lenkų pilotai 2010 metų balandžio 10 dieną nuo pat pradžių planavo tik kontrolinį priėjimą į sprendimų priėmimo aukštį ir kitą ratą".

Taip pat nurodoma, kad "100 metrų aukštyje, vadovaujantis ankstesniu sprendimu sukti dar vieną ratą, pirmasis pilotas davė komandą "Palikti", kurią pakartojo antrasis pilotas, po kurio lenkų įgula pradėjo sukti antrą ratą. Šį faktą patvirtino po Rusijos dispečerio avarijos, apibūdinant paskutinę tariamą orlaivio padėtį".

"Mes apgailestaujame, kad Rusijos prokuratūra rodo nežinojimą apie tokią svarbią įrodomąją medžiagą, liudijančią lenkų įgulos veiksmų teisingumą, ir klaidina visuomenę", — sakoma pranešime.

Katastrofa Smolenske

Lenkijos lėktuvas Tu-154 2010 metų balandžio 10 dieną nukrito artėjant tūpimui. Žuvo 96 žmonės, įskaitant tuometinį valstybės vadovą Lechą Kačinskį ir jo žmoną, žymius politikus ir karinius lyderius.

Praėjus metams po tragedijos, Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad tiesioginė katastrofos priežastis buvo įgulos sprendimas neišvykti į pakaitinį aerodromą prastomis oro sąlygomis, o sisteminės priežastys buvo prezidento būrio pilotų mokymo trūkumai.

Pirmoji Lenkijos komisija, vadovaujama buvusio vidaus reikalų ministro Jerzy Millerio, padarė panašias išvadas, nurodydama katastrofos priežastį, kad rūkas lėktuve nukrito žemiau leistino minimumo. Dabartinės Lenkijos valdžios institucijos nesutiko su Tarpvalstybinis aviacijos komiteto ataskaita ir Millerio komisijos išvadomis ir nusprendė sukurti antrą komisiją, kuri kelerius metus nesugebėjo užbaigti savo darbo ir pateikti ataskaitos.

Taigi praėjus dešimčiai metų po katastrofos Lenkijos valdžia svarsto "alternatyvias" įvykio versijas, įskaitant tyčinius Rusijos skrydžių vadovų veiksmus ir tariamai lėktuve Rusijoje pasodintus sprogmenis. RF valdžios institucijos kategoriškai atmeta šias hipotezes.

Tuo tarpu šių metų rugsėjį tapo žinoma, kad Lenkijos generalinė prokuratūra ketina įtraukti į tarptautinį ieškomų skrydžių vadovų, kurie tą dieną dirbo Smolensko aerodrome, sąrašą. Rusijos užsienio reikalų ministerija tai vertino kaip politinį reginį ir persekiojimą.

RF pranešė, kad jis visais atvejais padeda Lenkijos kolegoms tiriant šią ekstremalią situaciją: nuo nelaimės jie daugiau nei dešimt kartų ištyrė lainerio nuolaužas, kurios dabar yra saugomos Rusijoje kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje.

Tegai:
Lechas Kačinskis, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas