Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žadama padidinti pensijas

(atnaujinta 13:45 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Planuojama, kad tai atvers galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", — teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija — 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija — 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

"Swedbank" užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Lietuva užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Vakcina nuo koronaviruso

Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos tyrimų duomenimis

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Antroji tarpinė COVID-19 vakcinos "Sputnik V" klinikinio tyrimo duomenų analizė parodė 91,4% veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos efektyvumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršija 95%, teigiama vakcinos Twitter paskyroje.

"Sputnik V vakcinos veiksmingumas buvo 91,4%, remiantis antrąja tarpine duomenų analize 28 dieną po to, kai savanoriai gavo pirmąją imunizaciją (7 diena po antrosios imunizacijos)... Preliminarūs duomenys apie savanorius 42 dieną po pirmoji injekcija (atitinka 21 dieną po antrosios injekcijos) rodo, kad vakcinos veiksmingumas viršija 95%", — sakoma pranešime.

Skaičiavimas buvo atliktas remiantis 18794 savanorių, kurie pirmą ir antrą "Sputnik V" vakcinos ar placebo injekciją, antrame kontroliniame punkte — 39 sergančių savanorių lapkričio 23 dienos analizės duomenimis.

Pagal vakcinos "Sputnik V" trečiojo tyrimo etapo protokolą jos tarpinis veiksmingumas apskaičiuojamas trijuose statistiškai reikšminguose reprezentaciniuose kontroliniuose taškuose — pasiekus 20, 39 ir 78 COVID-19 atvejus tarp placebą ir vakciną gaunančių asmenų. Antroji tarpinė vakcinos "Sputnik V" veiksmingumo analizė buvo atlikta remiantis 39 patvirtintų atvejų, nustatytų placebo grupėje (31 atvejis) ir vakcinos grupėje (aštuoni atvejai), pasiskirstymu. Placebo grupės ir paskiepytos grupės santykis yra 1:3.

Šiuo metu Rusijoje vakcinos "Sputnik V" tyrimo trečiajame etape dalyvauja 40 tūkstančių savanorių, iš kurių daugiau nei 22 tūkstančiai savanorių buvo paskiepyti pirmąja injekcija, o daugiau nei 19 tūkstančių savanorių — pirmąja ir antrąja injekcijomis.

"Sputnik V" yra pirmoji pasaulyje registruota vakcina, skirta koronavirusinės infekcijos profilaktikai. Ją sukūrė Gamalėjaus vardo nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Rusijos tiesioginių investicijų fondu, remdamasis gerai ištirta žmogaus adenoviruso vektoriaus platforma.

Dabar "Sputnik V" atliekami poregistraciniai bandymai, kuriuose dalyvauja 40 tūkst. žmonių. Pirmąją preparato dozę jau gavo daugiau kaip 20 tūkstančių savanorių, o antrąją — daugiau nei 16 tūkstančių. Pirmoji tarpinė duomenų analizė parodė vakcinos veiksmingumą 92 proc. lygyje.

Be to, klinikiniai "Sputnik V" bandymai taip pat vykdomi Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Indijoje, Venesueloje ir Brazilijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Rusija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui