Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda pareiškė, kad baigėsi sudėtingiausi Seimo rinkimai

(atnaujinta 08:16 2020.10.26)
Taip pat šalies vadovas dėkoja rinkimų komisijų nariams, stebėtojams, savanoriams, tiems, kurie prisidėjo prie demokratiškų ir saugių rinkimų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baigėsi vieni sudėtingiausių Seimo rinkimų atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje, savo Facebook paskyroje teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

"Ne kartą girdėjome baimes — ar ateis žmonės balsuoti, siaučiant koronavirusui, ar sugebėsime užtikrinti sklandų ir, svarbiausia, saugų rinkimų procesą. Lietuvos piliečiai į visus šiuos klausimus atsakė veiksmu. Rinkimuose dalyvavo daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus ir tai aiškiai parodė, kad ypatingos sąlygos tik dar labiau mus visus suvienija", — teigia jis.

Taip pat šalies vadovas dėkoja rinkimų komisijų nariams, stebėtojams, savanoriams, tiems, kurie prisidėjo prie demokratiškų ir saugių rinkimų.

Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Rytoj kalbėsiu su visų į naująjį Seimą išrinktų parlamentinių partijų vadovais apie tai, kaip jie, nepriklausomai nuo to, ar bus pozicijoje, ar opozicijoje, mato artimiausią ateitį ir sprendimus, lemsiančius visos šalies gyvenimą", — rašo Nausėda.

Jo teigimu, respublikos laukia iššūkiai, tačiau kartu gerai susitvarkyta su pirmąja koronaviruso banga. Kita vertus, kaip sako šalies vadovas, antroji banga dar tik kyla ir laiko svarbiausiems sprendimams priimti nėra daug.

"Todėl iš naujojo Seimo labiausiai tikiuosi sutelkto bendro darbo Lietuvai, labiau vienijančios politinės kultūros ir valios imtis būtinų sprendimų", — teigė jis.

Balsavimas antrajame Lietuvos Seimo rinkimų ture baigėsi. 20:00 rinkimų apylinkės uždarytos visoje šalyje.

Iš viso balsavimo teisę antrajame ture turi 2 310 860 žmonių. Piliečiams reikėjo išrinkti dar 68 mandatus.

Seimo rinkimų ture iki 20 val. savo balsą atidavė 27,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą — 11,29 proc., tad iš viso balsavo 38,65 proc. rinkėjų.

Tai daug mažiau nei per pirmąjį turą — 47,16 proc.

Избирательный участок в Вильнюсе, второй тур парламентских выборов, 25 октября 2020 года
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

2016 metais iki 20:00 savo valią buvo pareiškę 31,84 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą — 37,85 proc. rinkėjų.

Antrajame ture aktyviausiai dalyvavo Nemenčinės (51,91 proc.), Senamiesčio-Žvėryno (48,71 proc.) apygardų rinkėjai.

Rinkimai gali būti laikomi įvykusiais, kai rinkėjų aktyvumas viršija 25 proc. Tai įvyko iki 13:00 valandos.

2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
© Sputnik
2020-2024 kadencijos Lietuvos Seimo rinkimai
Tegai:
Seimo rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Paskelbtas rinkėjų aktyvumas rinkimuose likus dviem valandoms iki balsavimo pabaigos
Likus vienai valandai iki balsavimo pabaigos rinkėjų aktyvumas siekė 38 %
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Katinas

Meteorologai papasakojo, kada Lietuvoje gali atsirasti pastovi sniego danga

(atnaujinta 11:55 2020.11.27)
Pasak specialistų, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio, tuo tarpu praėjusią žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Artėjant žiemai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai papasakojo, ar greitai šalies gyventojai galės pamatyti sniego pusnis.

"Galvojant apie artėjančią žiemą, retam nekyla minčių apie balto puraus sniego pusnis. Nors artimiausiomis dienomis temperatūra bus vis žemesnė ir retkarčiais pasigirs žodis "sniegas", iki pastovios sniego dangos dar toloka", — pažymėjo specialistai.

Anot specialistų, pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką — ne trumpiau kaip 10 dienų.

Meteorologų teigimu, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio. Pažymima, jog anksčiausiai sniego danga susidaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, vėliausiai — pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose.

Specialistai papasakojo, kad būna metų, kai pastovi sniego danga iš viso nesusidaro. Pasak jų, toks buvo 2019-2020 metų sezonas. O anksčiausiai pastovioji sniego danga susidarė 1956 metų spalio 29 dieną Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Statistiniai duomenys rodo, jog vidutinis dienų su sniego danga skaičius per metus Lietuvoje svyruoja nuo 55 pajūryje iki 105 Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orų prognozė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sniegas
Dar šia tema
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra
JAV valstybės departamentas

JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkstančių dolerių "pagalbai Ukrainai"

(atnaujinta 13:16 2020.11.27)
Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje"

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. JAV valstybės departamentas pasirengė skirti 800 tūkstančių dolerių "padėti Ukrainai": Vašingtonas ketina tęsti bendradarbiavimo su Europos šalimis programą. Rašo RT remdamasis dotacija, su kuria susipažino redakcija.

Projekte daroma prielaida, kad JAV ir Vidurio bei Rytų Europos šalys bendradarbiaus siekdamos "perduoti Ukrainai patirtį pereinamojo laikotarpio priemonių ir integracijos su ES srityje".

Valstybių partnerėmis turėtų tapti 11 šalių: Bulgarija, Kroatija, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Vykdydamos projektą šalys sieks užtikrinti "energetiką ir kibernetinį saugumą", kovoti su COVID-19 pandemijos plitimu ir jos pasekmėmis bei atvira prieiga prie Vakarų rinkų.

Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, nuo 2015 iki 2020 metų imtinai JAV suteikė Ukrainai karinę pagalbą iš viso dviem milijardais dolerių.

Šiuo laikotarpiu Vašingtonas pristatė į Kijevą ypač vertingą medicininę įrangą, šarvuotas transporto priemones su High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle" ir jų atsargines dalis, "Harris" daugialypius radijo imtuvus, "Island" tipo patrulines valtis, nešiojamas prieštankines raketų sistemas "FGM-148 Javelin" ir kt.

Tegai:
pagalba, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nusiteikęs pozityviai: Zelenskis pagijo nuo koronaviruso
Rusijos Valstybės Dūma sureagavo į pranešimus apie naujas JAV sankcijas Rusijai