Vilnius

Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo apribojami masiniai renginiai

(atnaujinta 15:19 2020.10.28)
Išimtys taikomos sporto ir kultūros renginiams atvirose ir uždarose vietose, kuriose yra ribotas žmonių skaičius

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė nusprendė nuo spalio 30 dviem savaitėms uždrausti visus renginius šalyje, išskyrus sporto ir kultūros. Vyriausybės posėdžio transliacija skelbiama Vyriausybės Facebook paskyroje.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo spalio 30 dienos iki lapkričio 13 dienos draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas ir kultūros renginius, taip pat laidotuves.

Sporto ir kultūros renginiams numatomos tokios sąlygos:

Jei renginiai vyksta uždarose erdvėse — žiūrovų skaičius neturi viršyti 300 asmenų, renginį galima stebėti tik iš sėdimųjų vietų, tarp jų išlaikomas 2 metrų atstumas, žiūrovai privalo dėvėti kaukes.

Jei renginiai vyksta atvirose erdvėse — žiūrovų skaičius neturi viršyti 400 asmenų ir turi būti užtikrinamos tos pačios sąlygos, kokios ir uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose.

Vyriausybė pritarė, kad nuo lapkričio 14 dienos renginius leidžiama vykdyti, tik jei organizatoriai bilietus platina elektroniniu būdu arba vykdo dalyvių registraciją.

Mergina su kauke, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Posėdžio metu buvo nuspręsta visoje Lietuvoje, ne tik savivaldybėse, kuriose įvestas karantinas, riboti žmonių skaičių parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose vietose prekybos vietose, kai veikla vykdoma uždarose vietose, turi būti užtikrinamas 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui. Tai turėtų įsigalioti nuo spalio 30 dienos.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo spalio 28 dienos 00:00 iki lapkričio 11 dienos 24:00 Lietuvoje 21 savivaldybėje įvestas vietinis karantinas. Karantinas paskelbtas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono, Raseinių savivaldybių teritorijose.

Šių savivaldybių teritorijoje vyresni nei šešerių metų žmonės kaukes privalo dėvėti tiek atvirose, tiek uždarose vietose. Be to, bus ribotas lankytojų srautas kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose.

Tegai:
Vyriausybė, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (724)
Sutuoktiniai

Kaip santuokos metai atsispindi sutuoktinių veide

(atnaujinta 18:07 2020.12.05)
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai iškėlė hipotezę, kad po daug santuokos metų vyras ir žmona gali išoriškai būti panašūs į brolį ir seserį

Anksčiau versija buvo patvirtinta, tačiau mokslininkai iš Stanfordo universiteto ja suabejojo: jų duomenimis, sutuoktinių panašumą lemia visiškai kiti veiksniai. Kokie būtent, aiškinosi RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Vienas veidas dviem

1987 m. Mičigano universiteto (JAV) specialistai paprašė savanorių poromis išdėlioti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Nuotraukos buvo pasirinkti atsižvelgiant į išorinį panašumą. Pirmoji dalyvių grupė gavo jaunų žmonių ir merginų nuotraukas vestuvių metais, antroji — kuriose jie nufotografuoti po 25 santuokinio gyvenimo metų.

Tie, kurie žiūrėjo jaunavedžių nuotraukas, dažniau klydo ir pateikė tiek mažai teisingų atsakymų, kad tyrėjai juos laikė atsitikimu. Tačiau savanoriai teisingai sudarė pagyvenusias poras. Tuo pačiu metu jie pažymėjo: veido bruožų panašumas nėra toks ryškus — greičiau tos pačios išraiškos ir raukšlės.

Mokslininkai nusprendė: tai yra pakankamas pagrindas hipotezei, kad bėgant metams vyras ir žmona išvaizda tampa panašūs, naudai. Praleisdami daug laiko kartu, sutuoktiniai nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas. Kaip įrodymą tyrėjai pateikė švedų psichologo Olafo Dimbergo darbą: jo eksperimente savanoriai automatiškai šypsojosi ar niūrėjo, žiūrėdami į žmonių, turinčių tokią išraišką, nuotraukas. Amerikos ekspertai padarė išvadą, kad tos pačios emocijos, patirtos per ilgą gyvenimą kartu, paveikia kraujagysles ir veido raumenis. Todėl nepažįstamas žmogus, žiūrėdamas į sutuoktinius su stažu, randa daug bendro.

Mylėti save

2006 metais Liverpulio universiteto (Britanija) mokslininkai patvirtino savo kolegų amerikiečių išvadas apie išorinį sutuoktinių panašumą. Tiesa, jie reiškinį paaiškino kitaip: jų nuomone, žmogus tiesiog pasirenka sau partnerį panašų į save.

Savanoriams buvo parodytos 320 vyrų ir moterų — susituokusių porų nuotraukos. Tyrimo dalyviai apie tai nežinojo. Jų buvo paprašyta įvardyti apytikslį žmonių nuotraukose amžių, įvertinti jų patrauklumą ir rasti bendrų bruožų.

Savanoriai laikė panašiais tuos vyrus ir moteris, kurie buvo susituokę kelerius metus — ir kuo santuoka ilgesnė, tuo labiau tai buvo pastebima. Tyrėjai padarė prielaidą, kad veido bruožai, panašūs į mūsų pačius, mums atrodo patrauklesni. Todėl išoriškai panašūs žmonės dažniau susituokia, o laikui bėgant panašumas tik stiprėja.

Po ketverių metų šią prielaidą įrodė Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai. Savanoriai tyrinėjo priešingos lyties nepažįstamų žmonių nuotraukas, tarp kurių buvo ir jų pačių nuotrauka — tik pakeista: kompiuterinė programa mergaites pavertė jaunais vyrais, o vyrus — moterimis. Bet apskritai veido bruožai liko tie patys. Beveik visi dalyviai laikė save patraukliausiais, ir jei tarp nuotraukų vietoj jų atvaizdo atsidūrė (taip pat perdaryta) jų motinos ar tėvo nuotrauka, tada jie pasirinko ją.

Pašalinti žmogiškąjį faktorių

Visai neseniai šias išvadas iš dalies patvirtino Stanfordo universiteto specialistai. Anot jų, žmonės tikrai teikia pirmenybę kuo panašesniems į save partneriams. Tiesa, laikui bėgant panašumas nedidėja, o kai kuriais atvejais, priešingai, mažėja.

Tyrėjai pašalino žmogiškąjį faktorių ir, be savanorių, įtraukė dirbtinį intelektą — VGGFace2 veido atpažinimo algoritmą — analizuoti nuotraukas. Tai, jų nuomone, turėjo garantuoti objektyvesnius rezultatus.

Dalyviai ir kompiuterinė programa ištyrė beveik tūkstančio vedusių vyrų ir moterų vaizdus. Kaip ir 1983 m. tyrime, jie pirmiausia įvertino jaunų žmonių nuotraukas, o po to jų gi nuotraukas po 20–69 metų vedybinio gyvenimo.

Eksperimentas parodė, kad nuotaka ir jaunikis dažniausiai iš tiesų yra panašūs išvaizda — savanoriai ir veido atpažinimo algoritmas padarė tokias išvadas. Tačiau hipotezę, kad vyras ir žmona bėgant metams įgyja daugiau bendrų bruožų, paneigė ir žmonės, ir dirbtinis intelektas. Kai kurie savanoriai netgi pažymėjo, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai nebėra tokie panašūs vienas į kitą, kaip šeimos gyvenimo pradžioje.

Darbo autoriai pabrėžia: jų išvados negali būti pritaikytos visiems žmonėms planetoje. Pirma, imtis yra nedidelė — tik 517 susituokusių porų. Antra, jie paėmė tik baltų heteroseksualių vyrų ir moterų nuotraukas. Be to, jie neatsižvelgė į tyrinėjusių savanorių amžiųs ir tautybę. O šie veiksniai, pasak mokslininkų, gali turėti įtakos nuotraukų vertinimui.

Tegai:
mokslas, šeima, sutuoktiniai
Tonometras, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė ES reitingo apačioje pagal išlaidas sveikatos srityje

(atnaujinta 16:49 2020.12.05)
Didžiausia išlaidų dalis buvo Vokietijoje, kuri šiai sričiai išleidžia 11,5 proc. BVP. Mažiausia Liuksemburge — 5,3 proc

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Pagal sveikatos priežiūros išlaidas Lietuva užima penktąją vietą iš apačios tarp Europos Sąjungos šalių. Tai rodo statistikos agentūros "Eurostat" 2018 metų duomenys.

Vidutiniškai ES šis rodiklis sudarė 9,9 proc. BVP. Išlaidos vienam gyventojui buvo 2 982 eurai.

Daugiausia sveikatos priežiūrai skyrė Vokietija (11,5 proc. BVP), Prancūzija (11,3 proc. BVP) ir Švedija (10,9 proc.). Priešingame reitingo gale atsidūrė mažiausiai išlaidų skiriančios valstybės —  Liuksemburgas (5,3 proc.), Rumunija (5,6 proc.) Ir Latvija (6,2 proc.).

Lietuva ir Estija sveikatos priežiūrai išleido atitinkamai 6,6 ir 6,7 proc.

Kalbant apie išlaidų ir gyventojų skaičiaus santykį, Danija turėjo aukščiausią rodiklį tarp ES šalių — 5256 eurai vienam gyventojui. Toliau sekė Liuksemburgas (5221 eurų) ir Švedija (5041 eurų). Žemos išlaidos 2018 metais buvo Rumunijoje (584 eurai), Bulgarijoje (587 eurų) ir Lenkijoje (830 eurų).

Lietuva, Latvija ir Estija sveikatos priežiūrai išleido mažiau nei ES vidurkis. Jų išlaidos vienam asmeniui buvo atitinkamai 1 061, 936 ir 1 312 eurai.

Tegai:
ES, Lietuva, sveikatos priežiūros įstaigos
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Karantinas iki Naujųjų metų: Lietuvoje planuojama griežtinti COVID-19 apribojimus
Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pacientas, kuriam buvo iki 40 metų
Lietuvos sunkiaatletis Haroldas Šulcas mirė nuo COVID-19