Spūstis

Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 500 sunkvežimių

(atnaujinta 12:22 2020.10.29)
Šiuo metu ilgiausia eilė yra prie Beniakonių, kur laukia daugiau nei 200 sunkvežimių. Apie šimtas jų negali patekti į Latviją ir Lenkiją

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva susikaupė daugiau nei 500 sunkvežimių, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

12:00 (11:00 Lietuvos laiku) valandos duomenimis, į Lietuvą bando įvažiuoti daugiau nei 560 sunkvežimių. Kotlovkos kontrolės punkte laukia daugiau nei 90 sunkvežimių, Kamennyj Log — daugiau nei 190, o Privalkoje — daugiau kaip 70 sunkvežimių.

Ilgiausia eilė susidariusi ties Beniakonių kontrolės punktu — ten laukia daugiau nei 210 sunkvežimių.

Pažymima, kad Lošos (Šumsko) ir Tverečiaus kontrolės punktai neveikia dėl COVID-19.

Latvijos kryptimi Grigorovščinos kontrolės punkte išsirikiavo daugiau nei 70 vilkikų. Iš viso į Lenkiją įvažiuoti nori daugiau nei 80 sunkvežimių.

Savaitės pradžioje iš Baltarusijos į ES šalis negalėjo patekti daugiau nei tūkstantis sunkvežimių.

Tegai:
eilės, sunkvežimis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusija pakomentavo situaciją su eilėmis pasienyje
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Iš Baltarusijos į ES šalis negali įvažiuoti daugiau nei tūkstantis sunkvežimių
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą žymiai sumažėjo naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 09:40 2021.05.09)
Šalyje atlikti 13,4 tūkst. molekulinių ir 8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 883 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Deja, per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 8 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 034. Po vieną žmogų mirė iš 50–59, 60-69, 70-79 metų  amžiaus grupėse, dar dvi aukos iš 80–89 metų amžiaus grupės. Ir net trys senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 257 827 užsikrėtimo atvejais. Statistiškai pasveiko 232 076 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 54 471.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 11 639 asmenų, antrą skiepo dozę gavo 1 308. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 383 847 asmenys. Iš viso panaudota 1 154 849 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"

(atnaujinta 10:15 2021.05.09)
Straipsnio autorius tiki, kad JAV užsimiršta ir siekia ūmaus konflikto su Kinija ir Rusija, nuo kurio joms pačioms nebus gerai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. JAV yra pasmerkta nesėkmei, jei Rusija ir Kinija sujungs jėgas į "beviltišką kovą su priešu", rašo "Global Times".

Leidinyje pažymima, kad naujoji JAV administracija labai stengiasi nukreipti ne tik Amerikos, bet ir Vakarų visuomenę prieš Kiniją, taip pat prisideda prie konfrontacijos židinių augimo pasaulyje.

"Jungtinės Valstijos tikisi sukurti esminį pasipriešinimą pasaulinėms tendencijoms, kurių pagalba galės priverstinai organizuoti pasaulio tvarką, kurioje dominuoja Vakarų šalys, išskyrus Kiniją ir Rusiją", —  rašo žiniasklaida.

Tačiau kinai pataria Vašingtonui "nežaisti strateginio žaidimo su ugnimi" ir perspėja, kad dabartinė Rusijos ir Kinijos galia yra daug didesnė nei buvusio TSRS ir Rytų Europos šalių karinio bloko.

Pažymima, kad šiuo metu Maskva ir Pekinas laikosi strateginių apribojimų, tačiau jei kuri nors šalis panorės jiems priešintis kurstydama JAV, jas ištiks nelaimė.

"Strateginė Kinijos ir Rusijos vienybė pirmiausia bus nukreipta prieš amerikiečių hegemoniją. Kitos jėgos neturėtų susierzinti ir manyti, kad JAV visada yra už jų nugarų", — aiškina leidinys.

Šiuo klausimu autorius ragina stengtis kiek įmanoma subalansuoti Pekino ir Vašingtono santykius, taip pat imtis kurso, kaip sumažinti konfrontaciją su Rusija.

Tegai:
Rusija, Kinija, JAV