Teismas, archyvinė nuotrauka

Nepilnametę sumušęs jurbarkietis išvengė kalėjimo

(atnaujinta 14:21 2020.10.30)
Pernai Tauragės rajono sodyboje vietos politikų sūnus užpuolė vieną moksleivę, sumušė ją ir bandė išprievartauti

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Klaipėdos apygardos teismas padidino žalos dydį iki dešimties tūkstančių eurų byloje dėl smurtinio išpuolio prieš nepilnametę Jurbarke, be to, nuteistasis vienerius metus turės dalyvauti elgesio pataisos programoje. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Vasario mėnesį Tauragės apylinkės teismas kaltinamajam skyrė galutinę trejų metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Teismas pripažino, kad jaunuolis yra kaltas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei ekspertų nustatyto sveikatos sutrikdymo.

Jaunuolis privalėjo tęsti mokslą ar darbą ir nekeisti gyvenamosios vietos be valdžios žinios, taip pat 12 mėnesių negerti alkoholio.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis šį sprendimą apskundė prašydamas panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. 

Klaipėdos apygardos teismas iš dalies sutiko su prokuratūros ir nukentėjusiųjų argumentais dėl atsakomybės sugriežtinimo nuteistajam. Per tris mėnesius sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismo sprendimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Pavyzdžiui, žurnalistas Vygandas Trainys mano, kad teismas priėmė pernelyg švelnų sprendimą užpuoliko atžvilgiu.

"Nenoriu atrodyti kuo griežtesnių bausmių siekiančiu inkvizitoriumi (toks ir nesu), bet egzistuoja atvejai, kai reaguoti reikia griežtai. Pernelyg didelis švelnumas, neadekvati reakcija į žiaurius nusikaltimus gimdo netvarką, nusivylimą ir nieko bendra neturi su teisingumu", — rašo Trainys savo paskyroje Facebook.

Jo sekėjai taip pat sutiko, kad už sužlugdytą nukentėjusios merginos gyvenimą nusikaltėlis turėtų patekti į kalėjimą.

Užpuolimas

Praėjusių metų gegužės pabaigoje paaugliai mokyklos baigimo proga susirinko į sodybą Tauragės rajone. Vietos politikės sūnus, anksčiau matytas besielgiantis agresyviai, užpuolė vieną iš moksleivių, sumušė ją ir bandė išprievartauti. Nukentėjusioji buvo paguldyta į intensyvios terapijos skyrių dėl patirtų traumų.

Iš pradžių jaunuolis neigė savo kaltę, nors tai patvirtino daiktiniai įrodymai ir surinkti liudytojų parodymai. Be to, užpuoliko kraujyje buvo rasta 1,12 promilės alkoholio.

Vėliau paaiškėjo, kad kaltinamojo aukai buvo grasinama, reikalaujama nutylėti apie tai, kas įvyko, be to, liudytojai buvo spaudžiami.

Iki teismo proceso jaunuoliui buvo skirtas namų areštas ir uždėtas sekimo įrenginys. Vėliau kaltinamasis pripažino kaltę.

Abu vaikino tėvai — "Darbo partijos" tarybos aktyvistai, tiesa, po incidento motina narystę sustabdė. Tėvas po 2015-aisiais vykusių rinkimų į savivaldybių tarybas buvo teisiamas dėl galimo balsų pirkimo. 

Tegai:
kalėjimas
Dar šia tema
Venckienė kreipėsi į teismą su prašymu leisti susitikti su sūnumi
Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse
Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda už dokumentų klastojimą
Medikai, archyvinė nuotrauka

"Pramuštas dar vienas dugnas": ligoninės direktorius apibrėžė COVID-19 situaciją

(atnaujinta 16:38 2020.11.27)
Praeitą parą  Šiaulių ligoninėje buvo paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų,  visų jų būklės yra rimtos

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo apie itin sudėtingą koronaviruso situaciją gydymo įstaigoje. 

Jo teigimu, pastarąją parą "buvo pramuštas dar vienas dugnas", kai didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei.

"Šiandien turiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje vaizdas visiškai kitoks. Praeitą parą mes pramušėme dar vieną dugną – paguldyta 20 pacientų, kurių amžiaus vidurkis nuo 40 iki 60 metų – absoliuti dauguma. Visų būklės yra rimtos. Rentgenologiškai yra pavirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos", – pasakojo ligoninės vadovas spaudos konferencijos metu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius pabrėžė, kad artėjama prie tos ribos, kada ligoninės bus perkrautos.

"Jeigu kalbėtumėme apie situaciją regione, vėlgi mes esame turbūt 3–4 savaitės priekyje visos Lietuvos. Tai šiandien visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios COVID-19 skyrius. Jie yra užpildyti 80–85 procentų apimtimis. Taigi rezervų yra likę tikrai labai nedaug", – akcentavo Mažeika pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti.

Penktadienį Statistikos departamentas pranešė, kad per praekusią parą Lietuvoje patvirtinti 2339 nauji koronaviruso atvejai. Tai – rekordinis per parą patvirtintų atvejų skaičius šalyje. Iš viso Lietuvoje patvirtinti 56 095 COVID-19 atvejai. 13 514 žmonės pasveiko nuo ligos, o 41 897 – serga. 

Šiuo metu ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje.

Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Lietuvai gresia medikų trūkumas dėl užsikrėtimo koronavirusu
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Lukašenka COVID-19 vadina politine ir ekonomine liga
Aurelijus Veryga

Veryga papasakojo, kaip keisis izoliacijos tvarka persirgusiems COVID-19

(atnaujinta 14:53 2020.11.27)
Be to, Seimo nariams planuojama sutrumpinti izoliaciją – turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turės izoliotis iki 10 dienų

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Persirgusieji COVID-19 tris mėnesius neturės izoliuotis po didelės rizikos kontakto su užsikrėtusiaisiais, papasakojo laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Apie numatomus pakeitimus jis paskelbė penktadienio spaudos konferencijoje. 

Pasak Verygos, šiandien baigiamas derinti izoliacijos tvarkos pakeitimai tiems, kas perserga COVID-19. 

"Pradėti noriu nuo naujienos, kurios laukia persirgę žmonės. Baigiama derinti tvarka dėl izoliacijos išimčių tiems, kurie perserga COVID-19, o jose nustatoma, kad tiems, kurie persirgo COVID-19 tris mėnesius po aukštos rizikos kontakto jau neturėtų izoliuotis", – teigė Veryga.

Sutrumpinti izoliaciją planuojama ir Seimo nariams. Turėdami neigiamą atsakymą dėl koronaviruso jie turėtų izoliuotis iki 10 dienų.

"Kitas pakeitimas yra susijęs su Seimo darbu. Greta kitų asmenų, kuriems numatyta galimybė susitrumpinti izoliaciją, bus įrašomi ir Seimo nariai, jie galės susitrumpinti izoliaciją iki 10-ties dienų, turėdami neigiamą COVID-19 testą", – teigė Veryga.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras taip pat pažymėjo ir augantį mirtingumo rodiklį. 

"Deja, bet keletą savaičių stebime iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą ir šiuo metu duoti pavedimai Higienos institutui, pirmadienį aptarinėsime, kokios to priežastys ir kodėl matome jau augantį mirtingumą", – sakė ministras.

Jis pažymėjo, kad nerimą keliantys augantys COVID-19 skaičiai gali priversti imtis dar griežtesnių suvaržymų tam tikriems sektoriams, vieni tokių ugdymo ir prekybos sferos. 

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2339 koronaviruso atvejai, o dėl COVID-19 mirė 22 žmonės. Tai didžiausias iki šiol per parą patvirtintų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios atvejų skaičius pasiekė 56 095 žmones, 13514 žmonės pasveiko, 471 pacientai mirė. Lapkričio 7 dieną įvestas karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Čaplinskas papasakojo, kaip galima įveikti COVID-19 pandemiją per šešias savaites
Lietuvoje turimų priemonių atsargų COVID-19 testams atlikti gali nepakakti iki Kalėdų
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
HIMARS, archyvinė nuotrauka

Kodėl HIMARS kelia grėsmę Rumunijai ir Baltijos šalims, o ne Rusijai

(atnaujinta 16:37 2020.11.27)
Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

"Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

Spektakliai Europai

JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

Tikrosios galimybės

Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

"High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus