Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio

(atnaujinta 17:11 2020.11.25)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors šiuo metu stebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimas, šalyje išlieka sunki padėtis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pratęsti visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną iki gruodžio 18 dienos.

Vyriausybės nutarime numatoma, kad karantinas galios iki gruodžio 17 dienos 24 val., jei nebus dar kartą pratęstas.

"Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet vis dėlto turime sudėtingą situaciją", – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tuo tarpu švelninamos kai kurios karantino sąlygos. Nutarime numatoma leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, užtikrinant 10 kv. m. muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki penkių asmenų. Tačiau šis  reguliavimas turėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną, o Vyriausybė iki to laiko, matydama, kad situacija prastėja, gali pakeisti nurodymus.

Antrasis visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas lapkričio 7-ąją ir turėjo baigtis lapkričio 29-ąją. 

Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Paaiškėjo eismo įvykio Sankt Peterburge su Lietuvos konsulato automobiliu detalės

(atnaujinta 13:56 2020.11.25)
Transporto priemonė neviršijo leistino greičio, vairuotojas buvo blaivus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl šio įvykio

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Sankt Peterburge moterį partrenkusį automobilį vairavo Respublikos generalinio konsulato darbuotojas.

Anksčiau tapo žinoma, kad trečiadienio rytą Kronverkskio prospekto ir Zverinskajos gatvės sankryžoje įvyko avarija. Buvo pranešta, kad Lietuvos generalinio konsulato automobilis partrenkė moterį, nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę.

"Pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Greitis nebuvo viršytas, vairuotojas buvo blaivus. Mes nuoširdžiai apgailestaujame dėl įvykio",— sakoma Užsienio reikalų ministerijos komentare, atsiųstame į laikraščio "Fontanka.ru" paklausimą.

Anksčiau leidinys pranešė, kad automobilį galėjo vairuoti Lietuvos konsulato Sankt Peterburge patarėjas-pasiuntinys Ernestas Mickus, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta.

Be to, žiniasklaida rašė, kad moteris prieš keletą metų su vyru persikėlė į Sankt Peterburgą iš Čitos, ji turi mažą sūnų.

Tegai:
eismo įvykis, Užsienio reikalų ministerija, konsulatas, Lietuva, Sankt Peterburgas
Dar šia tema
Atskleista, dėl ko įvyksta beveik trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje
Kretingoje girtas vairuotojas mirtinai sužalojo dviratininką ir apgadino du automobilius
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video
Baltarusijos AE

Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju

(atnaujinta 17:38 2020.11.25)
Respublika jau prisijungė prie Vienos konvencijos ir pasirašė, bet dar neratifikavo protokolo dėl konvencijos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinės (BelAE) įvyks avarija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.

Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus šios tarptautinės sutarties, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų —  JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.

Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuva papildomai įrengs 40 modernių sirenų "avarijų BelAE" atvejui
Lietuvos energetikos ministerija įtaria tiekėjus energijos iš BelAE pardavimu
Pirmasis BelAE energijos blokas atnaujino elektros energijos gamybą