Žmonės, apsirengę baltarusių nacionaliniais drabužiais

Lietuvos paštas išleido baltarusiams skirtą pašto ženklą

(atnaujinta 07:25 2020.11.01)
Pašto ženkle vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautinius baltos ir raudonos spalvos drabužius. Balta kostiumo spalva yra užuomina į šalies pavadinimą (balta Rusija), o raudona simbolizuoja tautos laisvę

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą baltarusiams, praneša Lietuvos pašto spaudos tarnyba.

Pašto ženklą tema "Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai" sukūrė Aušrelė Ratkevičienė. Pašto ženklo nominalas — 0,55 euro, tiražas — 20 000 vnt.

Почта Литвы выпустило марку Национальные меньшинства в Литве. Белорусы
Pašto ženklas tema "Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai"

Baltarusiams skirtą pašto ženklą nuspręsta išleisti, nes tai viena didžiausių tautinių mažumų bendruomenė šalyje. Manoma, kad baltarusiai Lietuvoje, tiksliau, tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gyveno jau XIII–XVIII amžiuje.

Dauguma dabar Lietuvoje gyvenančių baltarusių Lietuvoje įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo. 2018 m. pradžioje baltarusiai sudarė 1,2 proc. visų gyventojų Lietuvoje. Tai yra trečia pagal dydį tautinė mažuma šalyje (pirma ir antra, atitinkamai, rusai ir lenkai). Dauguma baltarusių gyvena Vilniuje, taip pat nemažai Klaipėdoje ir Visagine, mažiau jų galima sutikti Šalčininkuose, Švenčionyse, Trakuose.  

Pašto ženkle vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautiniais drabužiais — galima matyti tokius tradicinius elementus kaip sijonas (vadinamas spadnitsa), prijuostė, ilgarankovius marškinėlius, kurių rankovės ir apykaklė išsiuvinėta tradiciniais, ritualinę reikšmę turinčiais, raštais, plaukai paslėpti po nametka.

Manoma, kad Baltarusijos tautinio kostiumo drabužių kompleksas atsirado viduramžiais. Jam įtakos turėjo tiek "kaimyninės" kultūros — rusai, ukrainiečiai, lietuviai, lenkai, tiek tuometinė Europos mada. Kostiumai skyrėsi pagal žmogaus socialinį statusą, gyvenamąją vietą (kaimas ar miestas). Suskaičiuojama daugiau nei 30 skirtingų tautinio kostiumo variantų. Tikruoju tautiniu kostiumu iki šių dienų laikomas kaimo gyventojų kostiumas, kuris išsaugojo autentiškumo ir tapatybės bruožus, dominuojančią baltą spalvą. Balta kostiumo spalva yra užuomina į šalies pavadinimą (balta Rusija), o raudona simbolizuoja tautos laisvę.

Pašto ženklus tautinėms mažumoms Lietuvos paštas pradėjo leisti 2014 m. Jau yra išleisti ženklai karaimams, žydams, totoriams, lenkams.

Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų >>

Pastaruoju metu Baltarusijoje žmonės aktyviai pradėjo naudoti baltos ir raudonos spalvos simboliką. Tai įvyko po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs, VRK duomenimis, 80,1 proc. balsų. Opozicija pavadino rinkimus "suklastotais", šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Nepaisant to, kad opozicijos protestams numalšinti saugumo pajėgos naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas, protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Protesto akcijų dalyviai eina su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis, taip pat apsirengia baltais ir raudonais drabužiais ar atsineša baltos bei raudonos spalvos skėčius.

Женский марш Подруга за подругу в Минске
© Sputnik / Алексей Майшев
Moterų žygis Baltarusijoje
Tegai:
tautinės mažumos, Baltarusija, Lietuvos pašto ženklai, Lietuvos paštas, Lietuva
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Svetlana Tichanovskaja

Grybauskaitė su Tichanovskaja aptarė smurtą prieš moteris

Pasak buvusios Lietuvos prezidentės, šiemet pirmiausia ši tema yra susijusi su Baltarusija. Be to, reikėtų stengtis išnaikinti smurtą artimoje aplinkoje

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaya Tarptautinės dienos prieš smurtą prieš moteris proga. Ji paskelbė nuotrauką iš susitikimo savo Facebook paskyroje.

"Šiemet Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos oranžinė šviesa pirmiausia krypsta į Baltarusiją. Taip pat į kiekvieno mūsų sąžinę ir atsakomybę padaryti viską, kad kuo mažiau moterų ir vaikų patirtų smurtą artimoje aplinkoje", — parašė Grybauskaitė.

Spalį Tichanovskaja savo Telegram kanale paskelbė vaizdo įrašą, skirtą palaikyti opozicijos judėjime Baltarusijoje dalyvaujančias moteris. Vaizdo įraše nusifilmavo buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jurova.

Pasibaigus kadencijai, buvusi Lietuvos prezidentė aktyviai dalyvauja šalies gyvenime ir tarptautiniuose renginiuose, tarp jų ir skirtuose moterų apsaugai.

Tichanovskaja į Lietuvą išvyko po Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo. Jos oponentas Aleksandras Lukašenka rinkimus laimėjo šeštą kartą, surinkęs 80,1 proc. balsų. Po to šalyje prasidėjo protestai.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Be to, Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad ankstesni yra "suklastoti" ir nepripažįsta išrinkto prezidento teisėtumo. Pati Tichanovskaja, būdama Lietuvoje, sistemingai kviečia savo bendrapiliečius į protestus ir streikus.

Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną JT Generalinė Asamblėja paskelbė 2000 metais. Data pasirinkta Mirabal seserų, kurios buvo nužudytos Dominikos Respublikoje 1960 metų lapkričio 25 d., atminti.

Generalinė asamblėja savo rezoliucijoje pasiūlė vyriausybėms, JT sistemos įstaigoms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms šią dieną rengti renginius, atkreipiančius visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą.

Tegai:
smurtas prieš moteris, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Vilniuje neblaivus kriminalistas smurtavo prieš moterį
Smurtas prieš moteris ES 2019 metais
Marijampolės apskrities policijos pareigūnas smurtavo prieš moterį