Gydytojas, archyvinė  nuotrauka

Lietuvoje beveik tūkstantis medikų serga COVID-19

(atnaujinta 18:40 2020.11.03)
NVSC duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 sirgo 1,5 tūkst. medikų, dabar vis dar serga beveik tūkstantis medikų

VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Lietuvoje šiuo metu COVID-19 diagnozuotas beveik tūkstančiui medikų, antradienį spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

NVSC duomenimis, iš viso nuo pandemijos pradžios registruota daugiau negu 1,5 tūkst. COVID-19 atvejų tarp medikų. Daugiausiai medikų susirgimų buvo registruota šį rudenį.

Iš daugiau kaip pusantro tūkstančio medikų, kurie nuo kovo pradžios buvo užsikrėtę koronavirusu, 1132 juo užsikrėtė laikotarpiu nuo rugsėjo iki lapkričio pradžios. "Per šį laikotarpį susirgusieji medikai sudaro daugiau negu 70 procentų", — apibendrina NVSC atstovė.

"Dabar vis dar serga beveik tūkstantis medikų — ne tik gydytojų, bet ir slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai", — pasakojo Razmuvienė.

Ji pabrėžė, kad artimiausiu metu susirgimų COVID-19 skaičius tik didės. Ji taip pat pažymėjo, kad jei žmonės negerbia savęs, bent turėtų gerbti medikus, nes jei jie susirgs, pasekmės bus sunkios visiems.

"Skaičiai rodo, kad asmenys ne visada laikosi teisingai izoliacijos, izoliacijos vietos palikimo vietos. <...> Tikrai reikėtų atkreipti dėmesį, jei visuomenė ir atskiri asmenys nenori pripažinti, negerbia savęs, tai būtų didžiulis prašymas pradėti gerbti medikus. Jei medikai susirgs, iškris savo darbo baro, tada tikrai galėsime nežinau, kam dėkoti, bet šitiems žmonėms, kurie netiki, bus didžiulė "padėka", — kalbėjo Razmuvienė.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 897 koronavirusinės infekcijos atvejai. Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso patvirtinti 17 453 COVID-19 atvejai, o mirčių skaičius išaugo iki 175. Iš viso nuo ligos pasveiko 4 934 asmenys.

Šalies valdžia planuoja šalyje įvesti visuotinį karantiną, kuris įsigaliotų nuo šios savaitės pabaigos ir truktų tris savaites.

Tegai:
gydytojai, COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (666)
Dar šia tema
Epidemiologas papasakojo, kokiu atveju galima užsikrėsti COVID-19 lifte
Stankūnas papasakojo, kaip socialiniai tinklai "apsaugo" nuo COVID-19
Vyriausybė paskelbė vaizdo įrašą apie kovą su COVID-19 Lietuvoje
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Katinas

Meteorologai papasakojo, kada Lietuvoje gali atsirasti pastovi sniego danga

(atnaujinta 11:55 2020.11.27)
Pasak specialistų, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio, tuo tarpu praėjusią žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Artėjant žiemai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai papasakojo, ar greitai šalies gyventojai galės pamatyti sniego pusnis.

"Galvojant apie artėjančią žiemą, retam nekyla minčių apie balto puraus sniego pusnis. Nors artimiausiomis dienomis temperatūra bus vis žemesnė ir retkarčiais pasigirs žodis "sniegas", iki pastovios sniego dangos dar toloka", — pažymėjo specialistai.

Anot specialistų, pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką — ne trumpiau kaip 10 dienų.

Meteorologų teigimu, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio. Pažymima, jog anksčiausiai sniego danga susidaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, vėliausiai — pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose.

Specialistai papasakojo, kad būna metų, kai pastovi sniego danga iš viso nesusidaro. Pasak jų, toks buvo 2019-2020 metų sezonas. O anksčiausiai pastovioji sniego danga susidarė 1956 metų spalio 29 dieną Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Statistiniai duomenys rodo, jog vidutinis dienų su sniego danga skaičius per metus Lietuvoje svyruoja nuo 55 pajūryje iki 105 Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orų prognozė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sniegas
Dar šia tema
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra