Vilnius, archyvinė nuotrauka

Šią savaitę gyventojai papildomai testuojami 55 šalies savivaldybėse

(atnaujinta 19:21 2020.11.03)
Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, šalies savivaldybės pagal epidemiologinius rodiklius yra skirstomos į tris zonas — geltonąją, žaliąją ir raudonąją

VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Geltonojoje ir raudonojoje zonoje esančių savivaldybių gyventojai yra dažniau testuojami dėl koronaviruso (COVID-19), praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Santaros klinikos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šią savaitę papildomi profilaktiniai tyrimai atliekami 55-iose savivaldybėse.

Geltonojoje ir raudonojoje zonose esančiose savivaldybėse profilaktiškai tiriami gydymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojai, taip pat pacientai, kurie gydymo įstaigoje praleido daugiau nei 48 valandas.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, šalies savivaldybės pagal epidemiologinius rodiklius yra skirstomos į tris zonas — geltonąją, žaliąją ir raudonąją. 

Žalioji zona reiškia, kad į ją patenkančiose savivaldybėse koronaviruso pavojaus lygis yra žemas, o šį kriterijų atitinkančioms savivaldybėms nebūtina taikyti papildomų ribojimų. Į žaliąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas mažesnis negu 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis per savaitę yra mažesnė negu 4 proc. 

Geltonoji zona reiškia, kad joje esančios savivaldybės, siekdamos suvaldyti tolimesnį koronaviruso plitimą, turi būti pasiruošusios bei atsakingai laikytis visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijų.

Į geltonąją zoną patenka savivaldybės, kuriose sergamumas neviršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų dalis — lygi arba didesnė negu 4 proc., arba sergamumas yra 25–150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų — mažiau kaip 4 proc.

Į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų dalis — 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, arba tos, kuriose sergamumas bus didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, taip pat savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.

Šiuo metu į raudonąją zoną įtrauktos 34 šalies savivaldybės, geltonąją — 21, žaliąją — 5.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (662)
Dar šia tema
Vokietijoje įsigaliojo karantino režimas
Klaipėdoje pareigūnai tikrino, kaip laikomasi karantino režimo reikalavimų
Skvernelis pasakojo apie planus įvesti visuotinį karantiną
 Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta

(atnaujinta 18:41 2020.11.26)
Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vardu Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui įteikta proginė moneta, rašoma Prezidentūros pranešime.

Moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga.

"Šie metai ypatingi Lietuvai ir jos žydų bendruomenei, šiandien pasklidusiai po visą pasaulį. Minime reikšmingas sukaktis, pagerbiame žydų bendruomenės indėlį į daugiaamžę Lietuvos istoriją", – sakė prezidentas.

Nausėda priminė, kad šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono metais.

Vilniaus Gaonui skirtoje monetoje užrašai yra lietuvių ir hebrajų kalbomis. Ja pagerbiamas 18 amžiuje Vilniuje gyvenęs talmudistas, misnagdų judėjimo lyderis rabinas Elijas.

Pasinaudodamas proga, Nausėda laišku pasveikino Izraelio Prezidentą, save kildinantį iš Vilniaus Gaono palikuonių, su šiomis reikšmingomis sukaktimis ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje pasibaigus pandemijai.

Tegai:
moneta
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė