Avarija

Lietuviai po eismo įvykio dažniausiai skambina antrajai pusei, rodo tyrimas

(atnaujinta 11:35 2020.11.04)
Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis mūsų šalies vairuotojų po eismo avarijos iškart skambina antrajai pusei ir tik 17 proc. vairuojančių lietuvių iškart renka pagalbos numerį 112

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Kelyje patyrę eismo nelaimę Lietuvos vairuotojai pirmiausia apie ją praneša ne skubios pagalbos tarnyboms, o sutuoktiniui arba partneriui, praneša draudimo bendrovė "Gjensidige".

Tokias tendencijas atskleidė "Gjensidige" užsakymu bendrovės "Nielsen" atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Apklausos metu 1600 respondentų buvo pasiteirauta, kam pirmiausia praneštumėte, jei kelyje patirtumėte eismo nelaimę.

Tyrimo duomenimis, sutuoktiniui arba partneriui po eismo nelaimės iškart skambina 37 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Pastarieji dažniau nei moterys įvykus avarijai skambina draugams ir giminaičiams.

Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės teigimu, vairuotojų elgsena po eismo nelaimės dažnai yra nulemta stresinių aplinkybių, todėl natūralu, kad tokioje situacijoje pirmiausia skambinama pačiu svarbiausiu telefono numeriu. Po eismo nelaimės žmonės praneša artimiesiems apie savo bei automobilio būklę ir tik tuomet kreipiasi pagalbos, pasakė specialistė.

"Tikėtina, kad toks skambučių eiliškumas nėra pats geriausias. Po eismo nelaimės reikėtų nedelsti ir, jei yra sužeistų asmenų arba kitais kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais, pirmiausia informuoti bendrąjį pagalbos centrą 112 ir, jei reikalinga, imtis pirmosios pagalbos veiksmų. Reaguoti reikėtų operatyviai, nes iškart po eismo įvykio dažniausiai sunku objektyviai nustatyti ir jame nukentėjusių žmonių, ir automobilio būklę", — pažymėjo draudimo bendrovės atstovė.

Tyrimas parodė, kad 17 proc. vairuotojų pirmiausia skambina trumpuoju pagalbos numeriu. Tokia pati dalis vairuojančių žmonių apie eismo įvykį pirmiausia informuoja savo draudimo bendrovę. Taip dažniausiai elgiasi 45–64 metų vairuotojai.

Policijos pareigūnams bei medikams dažniausiai iškart skambina patys jauniausi — iki 20 metų amžiaus — vairuotojai.

Katilienės manymu, pirmasis skambutis draudikui yra pasirenkamas tuomet, kai eismo nelaimė kelyje nebūna sudėtinga ir neturi rimtų padarinių nei joje dalyvavusiems žmonėms, nei automobiliams. Tokiais atvejais, vairuotojai skambina ne tik informuoti ir užregistruoti eismo nelaimę, bet ir pasitarti draudžiamojo įvykio registravimo, faktinių aplinkybių fiksavimo ir eismo įvykių deklaracijos užpildymo klausimais.

Jos teigimu, pastaraisiais metais atsirado galimybė eismo įvykio deklaraciją užpildyti elektroniniu būdu, todėl vairuotojai paskambina pasiteirauti rekomendacijos, kurį pildymo būdą rinktis.

Tyrimo duomenimis, 12 proc. vairuotojų iškart po eismo įvykio kviečiasi pagalbą kelyje. Taip dažniausiai elgiasi didžiųjų miestų vairuotojai.

"Iš eismo įvykių vietos dažniausiai sulaukiame skambučių tada, kai transporto priemonė nebegali toliau važiuoti ir vairuotojui yra reikalinga pagalba transportuojant ją iki artimiausių remonto dirbtuvių arba saugojimo vietos. Daugiausia pastangų reikia transporto priemones ištraukti iš gilių griovių, nuokalnių ar vandens telkinių. Rudenį padaugėja eismo įvykių, todėl daugiau vairuotojų kreipiasi dėl transporto priemonės nugabenimo", — teigia draudimo bendrovės atstovė.

Draudikų duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose dažniausiai (65 proc.) patiria akumuliatoriaus ir elektronikos gedimus. Bendrovės skaičiai rodo, kad 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.

Tyrimas parodė, kad 9 proc. vairuotojų apie ką tik įvykusią eismo nelaimę pirmiausia skuba informuoti draugus ir giminaičius. Draugams pirmiausia apie bėdą praneša 14 proc. vyrų ir 5 proc. moterų.

Tegai:
eismo įvykiai, tyrimas, Lietuva
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Maisto banko akcija

Vilniuje karantino metu senjorams bus pristatytas maistas į namus

(atnaujinta 15:54 2020.11.23)
Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantiems, vienišiems senjorams Vilniuje bus suteikta parama – kas dvi savaites savanoriai atveš po maisto paketą į namus

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su "Maisto banku" ir pasitelkusi savanorius, pristatys maisto paketus į senolių namus, praneša spaudos tarnyba. 

Nuo šiandien iki pat Kalėdų, sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali paskambinti tel. 1664 ir pranešti apie jiems reikalingą pagalbą. 

Senjorams paruoštuose maisto paketuose savanoriai sudėjo: makaronų, kruopų, konservuotų daržovių, uogienės, mėsos arba žuvies konservų, aliejaus, miltų, arbatos, cukraus, pagal galimybę įvairių saldumynų (šokolado, saldžių riešutų batonėlių ar panašiai).

Savanoriai atveš po maisto paketą kas dvi savaites.

"Daugeliui karantinas kelia iššūkių, bet senjorams dabartinis laikmetis yra nepalyginamai sunkesnis. Vilniečiai geba greit susitelkti, kai to labiausiai reikia – suradome daug puikių žmonių, kurie skiria savo laiko, resursų ir neatlygintinai veža senjorams būtiniausių produktų į namus. Norime padrąsinti senjorus nesidrovėti skambinti 1664, nelikti vienumoje – mes galime jums padėti", – drąsino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Pirmos bangos metu maistas pasiekė 1542 gavėjus, iki namų buvo pristatytas net 7301 maisto paketas. Bendras paramos maistu kiekis – 28 465 kg, o jo vertė – daugiau kaip 42 tūkst. eurų.

Tegai:
parama, senjorai, Vilnius
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybė paaiškino, kokiomis sąlygomis būtų pratęstas karantinas
Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms
Specialistai pataria, kaip ugdyti darželinukus namuose karantino metu