Metaliniai garažai, archyvinė nuotrauka

Sostinėje jau nebeliko beveik pusės metalinių garažų masyvų

(atnaujinta 21:42 2020.11.03)
Prašymus apie nukėlimo termino pratęsimą yra pateikę dar 600 garažų savininkų. Dviejuose garažų masyvuose jau visiškai atlaisvinta teritorija

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Vilniuje jau nukelta 4300 metalinių garažų — tai yra apie 40 proc. visų nelegaliai valstybinėje miesto žemėje rugpjūčio pradžioje stovėjusių garažų, rašoma miesto savivaldybės pranešime.

Prašymus apie nukėlimo termino pratęsimą yra pateikę dar 600 garažų savininkų. Dviejuose garažų masyvuose jau visiškai atlaisvinta teritorija.

Vilniaus miesto savivaldybė rugpjūčio pradžioje informavo nelegalių metalinių garažų savininkus, kad jie turi nusikelti garažus ir atlaisvinti valstybinę žemę. Taip siekiama dabartinę užimamą teritoriją atiduoti miesto gyventojams ir ją paversti viešosiomis erdvėmis.

"Nors iššūkis iškelti metalinius garažus buvo didžiulis, labai aiškiai matome, kad Vilniuje sparčiai artėja metalinių garažų masyvų eros pabaiga. Milžiniški kiekiai atliekų, padangų ir kito nebenaudojamo turto yra išvalomi ir išvežami miestą darant švaresniu, o buvusią teritoriją panaudojant miestiečių reikmėms", — sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Daugiausia, 8700 garažų, rugpjūčio pradžioje buvo Rasų, Naujosios Vilnios, Pašilaičių, Pilaitės, Karoliniškių seniūnijose. Sparčiausiai nusikėlimo procesas juda Pašilaičių, Karoliniškių ir Pilaitės ir Rasų seniūnijose. Vien šiose seniūnijose nukelta 3700 garažų ir pateikta 450 prašymų pratęsti nukėlimo terminą. Šiose seniūnijose Savivaldybė su partneriais organizavo rūšiuotų atliekų ir padangų surinkimą. Per rugpjūtį, rugsėjį ir spalio pradžią buvo išvežta 1600 padangų ir 52 t rūšiuotų atliekų (metalo, autodetalių ir pan.).

Visiškai nukelti garažai Skroblų g. ir Riovonių g.

Pastebėta, kad greičiau tvarkosi mažesni garažų masyvai. Pirmoji baigta sutvarkyti nukeltų garažų teritorija Vilkpėdės seniūnijoje, Skroblų g. Šalia jos, kita teritorija su nukeltais garažais Riovonių g., kur jau bus galima užbaigti tvarkyti teritoriją. Trylikoje seniūnijų šiuo metu "Grinda" jau tvarko 34 pavienių garažų teritorijas.

Savivaldybė primena, kad laikini metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet sprendimą, leidžiantį laikinai — 3–5 metams — statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje, priėmė Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Po vietos savivaldos reformos vykdomųjų komitetų funkcijos perėjo vykdomosioms vietos savivaldos institucijoms.

Tegai:
garažas
Traukinys

Panevėžyje traukinys mirtinai sužalojo dviračiu važiavusią moterį

(atnaujinta 11:52 2021.05.11)
70-metė moteris dviračiu važiavo per geležinkelio bėgius. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Panevėžyje keleivinis traukinys kliudė moterį, važiavusią dviračiu, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko pirmadienį Smėlynės gatvėje. Keleivinis traukinys kliudė ir mirtinai sužalojo per geležinkelio bėgius dviračiu važiavusią nenustatytos tapatybės apie 70 metų amžiaus moterį.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
policija, traukinys, Panevėžys
Dar šia tema
Lietuvis "investavo" į kriptovaliutas ir neteko 14 tūkst eurų
Šiauliuose vyras ginklu grasino JAV pajėgų kariui
Šiauliuose prie vairo sulaikytas neblaivus karys
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 10:59 2021.05.11)
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją dieną, nuo antradienio ryto, koronavirusas pasiglemžė 5 žmones. Du mirė sulaukę 80–89 metų, vienas — 70–79 ir 60–69 metų, o vienas — 20–29 metų.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmuo, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 388 716 asmenų. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Eifelio bokštas, archyvinė nuotrauka

Vakarų laukia TSRS likimas. Ar armija išgelbės Prancūziją?

(atnaujinta 12:00 2021.05.11)
Prancūzijos valdžia aštriai reagavo į antrą atvirą kariuomenės laišką, paskelbtą dešiniųjų leidinyje "Valeurs Actuelles". Šalies vidaus reikalų ministras Geraldas Darmanenas pažymėjo, kad anoniminis kreipimasis negali būti vadinamas drąsiu veiksmu

Iš tiesų, jei pirmajame pranešime, paskelbtame balandžio mėnesį, buvo 20 atsargos generolų vardai, tai naujas laiškas liko nepasirašytas. Žurnalas tvirtina, kad jo autoriai jau nėra atsargos pareigūnai, o aktyvūs nacionalinių ginkluotųjų pajėgų nariai, kurie pasisakė palaikydami savo vyresnius bendražygius ir pasidalino susirūpinimu dėl "Prancūzijos iširimo" ir jos slydimo link "rasinio karo".

Kariškių nenoras atskleisti savo tapatybę yra suprantamas. Pirmosios žinutės autoriai atsidūrė ne tik griežtos kritikos ugnyje, bet ir perspektyvoje jiems galimos drausminės nuobaudos ir, galbūt, baudžiamasis persekiojimas. Vienas populiariausių šalies kairiųjų politikų Jeanas-Lucas Melanchonas apkaltino generolus "dėl karinio nepaklusnumo provokacijos" ir net perversmo grėsmės.

Jei dabartiniai pareigūnai kalbėtų taip pat atvirai kaip atsargos pareigūnai, jie, mažiausiai, būtų atleisti iš armijos. Tačiau negalima nepripažinti, kad Darmanenas yra teisus: ko verti yra įsitikinimai, tuo labiau nerimą keliantys, jei žmogus nėra pasirengęs atvirai juos reikšti ir už juos atsakyti?

Pastaraisiais metais Rusijos visuomenė žvelgdama į Vakarus vis labiau patiria déjà vu. Ir tai vyksta ne be pagrindo, nes daugelis svarbiausių procesų Europoje ir užsienyje stulbinančiai, skausmingai primena tuos, kuriuos Rusija patyrė palyginti neseniai - prieš tris ar keturis dešimtmečius.

Susidaro įspūdis, kad jie ėmėsi vienu metu lipti ant visų vėlyvojo sovietmečio grėblių ir neišmoko nė vienos pamokos iš svetimos patirties, kuri galiausiai privertė žlugti milžinišką ir galingą supervalstybę.

Vakarų šalių politikoje dabar fantasmagoriškai maišoma sovietinė realybė stagnacijos laikais, o kartu ir perestroika. Viena vertus, ideologinis determinizmas (tik vietoj komunistinės doktrinos - pažangiausios kairiųjų liberalizmo idėjos), piliečių teisių ir laisvių ribojimas, direktyviniai valdymo metodai. Kita vertus, tikslingas valstybės palaikymas žalingiausių socialinių-politinių jėgų ir koncepcijų, kurios skaldo tautą iš vidaus: nuo migracijos politikos iki piktnaudžiavimo savo istorija ir kultūra.

Visa ši Prancūzijos byla su atvirais pensininkų ir aktyvių pareigūnų laiškais papildo dabartinių Vakarų procesų panašumą su 1980-ųjų pabaigos ir 1990-ųjų pradžios vidaus įvykiais. Tada TSRS taip pat buvo pakankamai žmonių, įskaitant gerai žinomus, gerbiamus ir įtakingus žmones, kurie bandė kreiptis į sistemą ir jos lyderius, skubančius į jos žlugimą. Buvo rašomi atviri laiškai, daromi skambūs pareiškimai, kuriamos įvairios organizacijos - komitetai, fondai, sąjungos, kurių tikslas - išsaugoti šalį. Tarp jų dalyvių buvo pakankamai ginkluotųjų pajėgų ir specialiųjų tarnybų atstovų. Buvo net bandoma įvykdyti valstybės perversmą.

Rezultatas žinomas: TSRS nustojo egzistuoti, o jos žlugimą lydėjo sunkūs ir dažnai kruvini išbandymai, kuriuose dalyvavo beveik trys šimtai milijonų žmonių šeštadalyje žemės.

Kovos dėl Tarybų Sąjungos išsaugojimo metodų panašumas leidžia mums atlikti tam tikrus ekstrapoliavimus Prancūzijos (ir apskritai Vakarų) situacijoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl prieš trisdešimt metų visos sovietinių patriotų, įskaitant aukšto rango, pastangos pasirodė neveiksmingos, buvo ta, kad valdžios ir įtakos "kontrolinis paketas" tarp elito - tiek sąjunginio, tiek respublikinio - buvo sutelktas rankose žmonių, kuriems tokie įvykiai yra naudingi. Galima ginčytis, ar šios jėgos galų gale gavo būtent tai, ko siekė, ar tikrovė nepateisino jų lūkesčių, bet tada - 1980-aisiais ir 1990-ųjų pradžioje - jie padarė tai, ką padarė, nes manė, kad tai yra tiesioginis jų interesas.

Be to, tuometinės daugelio didelių - ir nelabai didelių - sovietų lyderių, funkcionierių ir kariuomenės pastangos užkirsti kelią artėjančiai katastrofai pasiekė visuomenės lygį. Bet todėl, kad sistemoje pagal standartines procedūras jie nebegalėjo nieko pakeisti. Jų socialinę ir politinę veiklą galima vertinti kaip įrodymą, kad sistemoje jie tuo metu jau patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Ir viskas, kas įvyko vėliau, buvo tas pats mojavimas kumščiais po kovos.

Matyt, tas pats pasakytina ir apie Prancūziją. Dabartiniai pareigūnų ir generolų kreipimaisi, vieši "didžiojo nebylio" (taip Penktoji Respublika kariuomenę vadina dėl visiško nesikišimo į politiką) pareiškimai paprastai aiškinami kaip kariškių kantrybės bandymas ir jų pasiryžimas veikti užkirsti kelią įvykių vystymuisi, kuriuos jie laiko katastrofiškais tautai.

Tačiau iš tikrųjų kariškių kreipimasis į valdžios institucijas ir visuomenę atvirais laiškais atspindi jų nerimą ir nenorą imtis radikalių priemonių, taip pat bandymą kreiptis į valstybės vadovybę tikintis, kad vis dėlto pamatys, kaip pavojingai ji vadovauja šaliai.

Daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių palaikė kariškių kreipimąsi į Prancūzijos valdžios institucijas
Prancūzijos patriotai, įskaitant kariškius, kaip ir jų sovietiniai pirmtakai, yra pernelyg įstatymų besilaikantys, per daug sumišę ir nevienodi, kad atlaikytų niokojantį cunamį, kuris užplūsta jų šalį.

Tačiau jų oponentai nepasižymi tokiu skrupulingumu ir subtilia psichine organizacija - jie valdo pagrindinius socialinės ir politinės sistemos svertus. Beje, panaši situacija nutiko ir su Trampu bei jo šalininkais JAV.

Gerai žinoma, kaip šie procesai baigėsi Tarybų Sąjungoje. Dabar pasaulis turi pamatyti, kaip Prancūzija, Europa ir Vakarai apskritai susidoroja su iššūkiu.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kariuomenė, Prancūzija