Žvejyba

Neteisėta upėtakių žvejyba žvejams užtraukė 27 tūkst. eurų baudą

(atnaujinta 10:02 2020.11.05)
Asmenys žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais — dviem statomaisiais tinklais (25 m ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) — ir pagavo devynis šlakius

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du žvejus, kurie neteisėtai žvejojo Šalpės upėje, praneša AAD.

Pabrėžiama, kad pažeidimas buvo padarytas Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, už 9 sužvejotus šlakius padaryta žala žuvų ištekliams siekia 26 190 eurų.

"Asmenys žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais — dviem statomaisiais tinklais (25 m ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) ir pagavo devynis šlakius. Šiuo metu pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką vieno šlakio bazinis įkainis — 970 eurų. Kadangi pažeidimas padarytas ichtiologiniame draustinyje, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą bazinį įkainį", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad už žalą gamtai pažeidėjai turės susimokėti 26 190 eurus. Tuo pačiu už žvejybą draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais abiem asmenims surašytas administracinio nusižengimo protokolas (bauda nuo 120 iki 350 eurų).

Taip pat pranešama, kad panašus pažeidėjas buvo pagautas Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų. Ašvos upės pakrantėje jie sulaikė gerai pažįstamą, dar prieš tris mėnesius už tinklų laikymą baustą brakonierių.

Teigiama, kad jo pastatytuose tinkluose žuvų nebuvo, tačiau žvejo automobilyje rasti šlapi tinklai ir lašiša.

Už žvejybą draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais surašytas administracinio nusižengimo protokolas (bauda nuo 120 iki 350 eurų) ir teks atlyginti 970 eurų žalą žuvų ištekliams.

Tegai:
bauda, žvejyba
Dar šia tema
Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda už dokumentų klastojimą
Muitininkai sulaikė 4 kg nelegaliai gabento gintaro
Obuolys

Gydytoja išsklaidė penkis populiarius mitus apie valgymą vakare

(atnaujinta 19:48 2021.04.16)
Daugelis žmonių, bandančių numesti svorio, stengiasi į patiekalus nedėti prieskonių ar pradeda bado streiką, jei prieš dieną suvalgė per daug, tačiau tai neteisinga, mano mitybos specialistė

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Amerikiečių dietologė ir mitybos specialistė Račel Pol (Rachel Paul) Instagram papasakojo apie mitus, susijusius su valgymu po penktos valandos vakaro.

Ji pažymėjo, kad daugelis žmonių, bandančių numesti svorio, stengiasi į patiekalus nedėti prieskonių ir padažų. Tačiau, pasak dietologės, tai neteisinga. Pol mano, kad maistu svarbu mėgautis, todėl ji rekomenduoja naudoti nedidelius kiekius įvairių skonio stipriklių.

Be to, mitybos specialistė mano, kad neprivalgyti per vakarienę yra žalinga. Ji ragina į vakarinį racioną įtraukti daug baltymų turinčius maisto produktus, daržoves ir augalinius riebalus.

Kartu ji pabrėžė, kad saldumynai vakaro valandomis nėra draudžiami, tačiau jie turi tilpti į jūsų per dieną suvartojamų kalorijų normą.

Gydytoja taip pat paragino kiekvieną dieną eiti miegoti tuo pačiu metu ir stengtis laikytis režimo. Jos nuomone, bloga savijauta dėl sveiko miego trūkumo ir nuovargio prisideda prie noro suvalgyti ką nors kenksmingo.

Mitybos specialistė padarė išvadą, kad neturėtumėte pradėti bado streiko, jei prieš dieną suvalgėte per daug, nes "tai neveikia".

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Gulbės

Aplinkosaugininkai draudžia šerti laukinius paukščius

(atnaujinta 18:36 2021.04.16)
Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininko teigimu, žmonės pagelbėti gamtai bei paukščiams gali ir kitais būdais, tarkim, įrengti ir iškelti inkilus, surinkti šiukšles

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamentas primena žmonėms, kad yra draudžiama šerti laukinius gyvūnus.

"Vien praėjusią žiemą į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą kreipėsi 187 žmonės ir pranešė pastebėję įšalusius paukščius. Būtent paukščių pripratimas gauti maisto vėliau jiems tampa pražūtingas. Pasitaiko ir situacijų, kai žmonės kreipiasi pagalbos, kad patartume, ką daryti, kad tokios situacijos nesikartotų", — sakė Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininkas Kęstutis Motiekaitis.

Jo teigimu, žmonės pagelbėti gamtai bei paukščiams gali ir kitais būdais, tarkim, įrengti ir iškelti inkilus, surinkti šiukšles.

Tuo pačiu primenama, kad paukščių nederėtų lesinti šiltuoju metų laikotarpiu. Šiuo laiku maisto jie susiranda patys. 

Tegai:
maistas, aplinkosaugininkai, laukiniai gyvūnai