Neteisėta upėtakių žvejyba žvejams užtraukė 27 tūkst. eurų baudą
(atnaujinta 10:02 2020.11.05)
Asmenys žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais — dviem statomaisiais tinklais (25 m ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) — ir pagavo devynis šlakiusVILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du žvejus, kurie neteisėtai žvejojo Šalpės upėje, praneša AAD.
Pabrėžiama, kad pažeidimas buvo padarytas Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, už 9 sužvejotus šlakius padaryta žala žuvų ištekliams siekia 26 190 eurų.
"Asmenys žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais — dviem statomaisiais tinklais (25 m ilgio, 1,8 m aukščio, 70 mm akytumo) ir pagavo devynis šlakius. Šiuo metu pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką vieno šlakio bazinis įkainis — 970 eurų. Kadangi pažeidimas padarytas ichtiologiniame draustinyje, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą bazinį įkainį", — teigiama pranešime.
Pažymima, kad už žalą gamtai pažeidėjai turės susimokėti 26 190 eurus. Tuo pačiu už žvejybą draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais abiem asmenims surašytas administracinio nusižengimo protokolas (bauda nuo 120 iki 350 eurų).
Taip pat pranešama, kad panašus pažeidėjas buvo pagautas Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų. Ašvos upės pakrantėje jie sulaikė gerai pažįstamą, dar prieš tris mėnesius už tinklų laikymą baustą brakonierių.
Teigiama, kad jo pastatytuose tinkluose žuvų nebuvo, tačiau žvejo automobilyje rasti šlapi tinklai ir lašiša.
Už žvejybą draudžiamais ne mėgėjų žūklės įrankiais surašytas administracinio nusižengimo protokolas (bauda nuo 120 iki 350 eurų) ir teks atlyginti 970 eurų žalą žuvų ištekliams.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje eilėse stovi daugiau nei tūkstantis sunkvežimių
(atnaujinta 10:37 2020.11.29)
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje periodiškai susidaro sunkvežimių eilės, dažniausiai savaitgaliais ir šventinėmis dienomisVILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Sekmadienį prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos susidarė sunkvežimių eilė. Tai liudija Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.
©
Sputnik / Виктор Толочко
10:00 duomenimis (09:00 Lietuvos laiku), patikros punktuose susikaupė daugiau nei 1060 sunkvežimių.
Didžioji dalis sunkvežimių stovi "Kotlovkos" ("Lavoriškės") patikros punkte, kur daugiau nei 300 transporto priemonių laukia įvažiavimo į Lietuvą. Medininkų ir Beniakonių punktuose — po 280 sunkvežimių, "Privalkoje" — daugiau nei 200.
Prie Baltarusijos sienos su Latvija ir Lenkija taip pat yra eilių, tačiau jos yra daug mažesnės. Daugiau nei 190 sunkvežimių negali patekti į Latviją, daugiau nei 300 sunkvežimių — į Lenkiją.
Eilių Ukrainos kryptimi nėra.
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje periodiškai susidaro sunkvežimių eilės, dažniausiai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Taip pat sunki padėtis pasienyje susidaro, jei Lietuvos pusėje įvyksta koks nors techninis gedimas. Ši vieta laikoma judriausia, nes sunkvežimių vairuotojai bando sutaupyti degalų atžvilgiu.
Tegai:
Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų skaičius viršijo 60 tūkst.
(atnaujinta 09:55 2020.11.29)
Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis respublikoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojųVILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Lietuvoje per praėjusią parą buvo nustatyti 1976 nauji koronaviruso atvejai. Tai rodo interaktyvaus Statistikos departamento žemėlapio duomenys.
Palyginus su praėjusia savaite, atvejų per parą sumažėjo 14,4 proc.
Šiuo metu nuo pandemijos pradžios nustatytų atvejų skaičius siekia 60 193. Tuo tarpu serga 45 355 žmonės, 13 120 pasveiko, 491 pacientas mirė.
Per pastarąsias dvi savaites sergamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 911,2 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Šią savaitę ji buvo pratęsta iki gruodžio 17 dienos imtinai.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 62,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,4 mln. žmonių.
Karbauskis išeina. "Valstiečiai" griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje
(atnaujinta 09:03 2020.11.29)
"Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė pasitraukti iš Seimo. Ką tai galėtų reikšti? Naujai išrinkto Seimo darbas prasidėjo skandalingai. Didžiausios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato, protestuodamas prieš konservatorių siekį atimti iš "Valstiečių" bet kokią valdžią.
Šiame kontekste pirmas klausimas — Karbauskio poelgis tai spontaniškos emocijos ar iš anksto sugalvotas planas? Didesnė dalis ekspertų pritaria antram variantui. Kitaip tariant, "Valstiečių" vadovas ketino pasitraukti iš Seimo nepriklausomai nuo konservatorių veiksmų, tačiau jie savo elgesiu sukūrė jam idealų foną tai padaryti.
Kaip pažymėjo Seimo pirmasis vicepirmininkas, "Tėvynės sąjungos" narys Jurgis Razma: "Galiu apgailestauti, kad, ko gero, mes neįžvelgėme, jog galime būti netyčia pakliuvę į Ramūno Karbauskio slapto viešųjų ryšių plano vykdymą". Tačiau vargu ar tai tik viešieji ryšiai — labiau panašu į gerai apgalvotą žingsnį. Kokia esmė?
Akivaizdu, kad "valstiečiai" pralaimėjo rinkimus tame tarpe todėl, kad nepakankamai gerai dirbo su rinkėjais — galvojo, kad pakaks kasdienio premjero ir sveikatos apsaugos ministro viešumo, kovojant su koronavirusu. Nepakako.
Tuo tarpu, kaip po pirmojo Seimo rinkimų turo pasakė "Laisvės partijos", kuri nustebino savo rezultatu, lyderė Aušrinė Armonaitė: "Rodos, 9,11 proc. žmonių pirmajame ture balsavo už Laisvės partiją. Mes daug dirbome, kad prisistatytume jiems: ir 12 valandų transliavome programą, ir pati du kartus Lietuvą pervažiavau, ir toliau bendraujame mikrorajonuose Vilniuje su žmonėmis. Gal tas politikų išėjimas į gatvę, išgirdimas 10 kartų kritikos, kad tuos du kartus galėtum paaiškinti savo idėjas ir galbūt sulauktum simpatijų. Tai yra labai svarbu".
Taip, pastovus tiesioginis bendravimas su elektoratu (tuo labiau, kad Lietuvoje yra daug neapsisprendusių ir pasyvių rinkėjų) iš tiesų yra labai svarbus, ir Karbauskis, atrodo, tai suprato. Aiškindamas savo sprendimą trauktis iš Seimo, jis teigė: "Prioritetiniu tampa ir pasiruošimas savivaldybių rinkimams, kam pasitarnaus LVŽS skyrių stiprinimas ir gerai organizuota rinkiminė kampanija. Suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo".
Sėkmė savivaldybių rinkimuose yra tramplinas į sėkmingus Seimo rinkimus. Todėl labai svarbu gerai pristatyti save ir pakritikuoti oponentus (o progų turėtų būti nemažai) regionuose. Be to, išėjimas iš parlamento reiškia ne tik daugiau laisvo laiko, bet ir didesnę pasisakymų laisvę. O "karštai" pasisakyti Karbauskis mėgsta.
Tiesa, dalis ekspertų mano, kad politikui naudingiau būti parlamente, nes ten esi pastebimesnis ir todėl turi daugiau galimybių populiarinti savo partiją. Be to, darbas Seime reiškia žinojimą, kas vyksta politikos užkulisiuose. Šiame kontekste galima pažymėti, kad žiniasklaidos dėmesio Karbauskiui net ir po išėjimo iš parlamento, greičiausiai, netrūks (tuo labiau, kad jis lieka vadovauti partijai). O Seime jis palieka daug bendražygių, kurie turėtų padėti jam neprarasti ryšio su didžiąja politika — pirmiausiai Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu pastarasis gali įnešti daugiau konstruktyvumo bei sutarimo į vidinius procesus "valstiečių" frakcijoje ir į jos santykius su kitomis politinėmis jėgomis. Tokiu būdu, susiklostytų gero (Skvernelio) ir blogo (Karbauskio) policininko situacija, kuri ilgainiui leistų partijai sustiprinti savo politines pozicijas.
Tačiau visame šitame paveiksle yra viena rizika — ne tiek "valstiečiams" kaip organizacijai, kiek Karbauskiui kaip ambicingai asmenybei. Gali atsitikti taip, kad, kol jis dirbs "ant žemės", partija gali priprasti prie gyvenimo be jo aktyvesnio vaidmens aukščiausiame lygmenyje (pirmiausiai Seime).
Kitaip tariant, ji pradės institucionalizuotis (remtis struktūra, o ne lyderiu) ir orientuotis į kitas personalijas (pirmiausiai, į Skvernelį), kas Karbauskiui gali nepatikti ir todėl baigtis partine suirute. Kita vertus, jeigu jis gerai apgalvojo išėjimą iš Seimo, jis turėjo įvertinti visas galimas tokio žingsnio pasekmes. Reiškia, nebijo nei sisteminių, nei asmeninių iššūkių. Kaip bus, pažiūrėsime.
Apibendrinant, galima teigti, kad "valstiečiai" su Karbauskiu priešakyje ir toliau griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje, bet nuo to ji darosi tik įdomesnė. Kitas faktas yra tas, kad pasiduoti jie neketina ir jau pradėjo ruoštis revanšui. Laukiame tęsinio.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.