Pasienietis

Šalčininkų rajone pasieniečiai sulaikė 19 migrantų grupę

(atnaujinta 13:47 2020.11.05)
Užsieniečiai raštu pateikė prašymus Lietuvoje suteikti laikiną teritorinį prieglobstį. Jų tapatybės nustatomos

VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Šalčininkų rajone pasieniečiai sulaikė neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą atėjusią migrantų grupę, 19 asmenų, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį vakare VSAT pareigūnai miškingoje vietovėje, ties Šalčininkų rajono savivaldybės Naujųjų Miežionių kaimu, pastebėjo įtartinų asmenų grupę. Juos sulaikius paaiškėjo, kad tai — 5 vyrai, 4 moterys ir, pirminiais duomenimis, 10 nepilnamečių. Nė vienas iš sulaikytųjų neturėjo asmens dokumentų.

VSAT duomenimis, jie prisistatė čečėnų tautybės Rusijos piliečiais. Migrantai turėjo kuprines, asmeninių daiktų, higienos priemonių.

Vietovę, kurioje buvo sulaikyta ši grupė, patikrinęs kinologas su tarnybiniu šunimi daugiau nieko įtartino neaptiko. Nustatyta, kad į Lietuvą užsieniečiai atvyko neleistinoje vietoje perbridę Gervynės upelį, kuriuo eina Lietuvos ir Baltarusijos siena. Šią vandens kliūtį įveikę migrantai ketino traukti į Lietuvos teritorijos gilumą, tačiau už puskilometrio buvo sulaikyti VSAT pareigūnų.

Užsieniečiai raštu pateikė prašymus Lietuvoje suteikti laikiną teritorinį prieglobstį. Jų tapatybės nustatomos.

Migrantai laikinai apgyvendinti G. Žagunio užkardoje, jiems bus atliekami testai dėl COVID-19. Gavus tyrimų rezultatus bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių apgyvendinimo vietos. Apie sulaikymą informuotas Migracijos departamentas, nagrinėjantis prieglobsčio Lietuvoje prašymus.

Tegai:
migrantai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė kontrabandininkus su daugiau nei 14 tūkst. nelegalių rūkalų
Vilniaus oro uoste sulaikyti užsieniečiai, mėginę apsimesti čekais
Pasieniečiai sulaikė kontrobandinių rūkalų krovinį ir jo nešikus
Koronaviruso testas

Joniškio gyventojas, žinodamas, kad serga koronavirusu, nesilaikė izoliacijos

(atnaujinta 12:34 2020.11.27)
Teigiama, kad vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Joniškyje koronavirusu sergantis vyras nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų, praneša Lietuvos policija.

Pabrėžiama, kad vyras, gimęs 1978 metais, būdamas medicinos įstaigos informuotas, kad serga COVID-19 ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis, nesilaikė saviizoliacijos reikalavimų ir sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti COVID-19 virusu.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas staigus sergamumo koronavirusu augimas. Pirmą kartą nuo pavasario karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio 7 dieną. Po to režimas buvo pratęstas.

Pagal vyriausybės sprendimą karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
saviizoliacija, Joniškis, koronavirusas
Dar šia tema
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka
Ketinama įsigyti šaldytuvus vakcinoms laikyti
Katinas

Meteorologai papasakojo, kada Lietuvoje gali atsirasti pastovi sniego danga

(atnaujinta 11:55 2020.11.27)
Pasak specialistų, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio, tuo tarpu praėjusią žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Artėjant žiemai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai papasakojo, ar greitai šalies gyventojai galės pamatyti sniego pusnis.

"Galvojant apie artėjančią žiemą, retam nekyla minčių apie balto puraus sniego pusnis. Nors artimiausiomis dienomis temperatūra bus vis žemesnė ir retkarčiais pasigirs žodis "sniegas", iki pastovios sniego dangos dar toloka", — pažymėjo specialistai.

Anot specialistų, pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką — ne trumpiau kaip 10 dienų.

Meteorologų teigimu, sniego dangos susidarymo data yra nepastovi ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau nulio. Pažymima, jog anksčiausiai sniego danga susidaro šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, vėliausiai — pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose.

Specialistai papasakojo, kad būna metų, kai pastovi sniego danga iš viso nesusidaro. Pasak jų, toks buvo 2019-2020 metų sezonas. O anksčiausiai pastovioji sniego danga susidarė 1956 metų spalio 29 dieną Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Statistiniai duomenys rodo, jog vidutinis dienų su sniego danga skaičius per metus Lietuvoje svyruoja nuo 55 pajūryje iki 105 Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje.

Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Lapkričio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orų prognozė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sniegas
Dar šia tema
Lietuvos meteorologai papasakojo, kokių bėdų gali sukelti lijundra
Angela Merkel

Vokietijoje pastebėjo nereikšmingą Merkel susidomėjimą Navalno byla

(atnaujinta 13:04 2020.11.27)
Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Vokietijos vadovybės, ypač kanclerės Angelos Merkel, susidomėjimas Aleksejaus Navalno bylos tyrimu yra nereikšmingas, sakė Bundestago deputatas Antonas Frisenas. Jo žodžius cituoja RIA Novosti.

"Galiu padaryti tik vieną išvadą: Navalno byla buvo rimtai pabloginus Vokietijos ir Rusijos santykius. Tai nesukelia nepatogumų Jungtinėms Valstijoms, nes tokiu būdu ji yra daug arčiau savo tikslo užkirsti kelią "Nord Stream-2" statyboms", — aiškino jis, pažymėdamas, kad Vokietijos vyriausybės susidomėjimas tyrimu artėja prie nulio.

Lapkričio 25 dieną Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad Navalno byloje yra ne vienas, o keli dalykai susiję su "Novičiok" pėdsakais. Tuo tarpu jie atsisakė atskleisti tikslią medžiagos sudėtį dėl "didelės išplitimo rizikos".

Anksčiau lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Vokietiją atskleisti medžiagą Navalno byloje ir pateikti jo mėginių bei vokiečių gydytojų paimtų tyrimų rezultatus. Departamentas nurodė, kad visa iš Berlyno gauta medžiaga yra vien raidės, kuriose nėra jokios reikšmingos informacijos.

Navalnas rugpjūčio 20 dieną sunegalavo lėktuve. Jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Pasak Rusijos gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta. Vėliau jis lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to šios šalies vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga.

Vėliau Vokietijos Federacinės Respublikos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, OPCW, Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialią užklausą dėl šios situacijos. Iki šiol tiek Vokietija, tiek OPCW atsisakė pateikti Maskvai medžiagos, kuri, jų nuomone, tapo "apnuodijimo" priežastimi, formulę.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Vokietija, Angela Merkel
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu
Dar šia tema
Lavrovas: Vokietija tapo konfrontacijos su Rusija lydere Europoje
JAV Kongresas priėmė rezoliuciją dėl sankcijų Rusijos Federacijai dėl Navalno