Lėktuvas danguje

SAM atnaujino paveiktų šalių sąrašą: įtraukta dalis Airijos ir Didžiosios Britanijos

(atnaujinta 20:48 2020.11.07)
Lietuvai patekus į raudonąją zoną, koronaviruso infekcijos paveiktomis šalimis laikomos tik pilkojoje zonose atsidūrusios šalys

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Nuo pirmadienio, lapkričio 9 dienos, įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas.

Lietuvai patekus į raudonąją zoną, nuo šiol paveiktomis šalimis laikomos tik pilkojoje zonoje atsidūrusios šalys: dalis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. Šiaurės Airija, taip pat Lichtenšteinas, Slovakija ir Šveicarija, praneša sveikatos apsaugos tarnyba.

Paveiktų šalių virtualų žemėlapį, kurį pagal šviesoforo principą rengia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), galima stebėti ČIA.

Šia savaitę pilkosios zonos valstybės įtraukiamos į Lietuvos paveiktų šalių sąrašą. Iš šių šalių atvykstantys arba per jas keliaujantys asmenys yra laikomi turėjusiais sąlytį ir jiems taikoma 10 dienų izoliacija arba prašoma turėti ne seniau kaip prieš 48 val. iki atvykimo į Lietuvą atliktą COVID-19 testą ir gautą neigiamą atsakymą. Turėjusiais sąlytį nelaikomi keliaujantys oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Trečiosios šalys (ne Europos ekonominės erdvės valstybės), kurios neįtrauktos į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro žemėlapius, priskiriamos pilkai zonai.

Kaip ir anksčiau, paveiktų šalių sąrašas skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį.

Penktadienio duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1656 nauji COVID-19 atvejai. Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje nustatyti 20 747 koronaviruso atvejai. Viruso aukomis tapo 192 gyventojai.

Nuo šeštadienio, lapkričio 7 dienos, Lietuvoje bus įvestas visuotinis karantinas. 

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (642)
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras antrasis mobilus COVID-19 patikros punktas
Per parą Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1600 naujų koronaviruso atvejų
SAM priminė apie riziką, susijusią su neformaliuoju švietimu 
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Vilnius

Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas

(atnaujinta 14:06 2020.11.24)
Bet kurią akimirką respublikos ekonomika gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, sako ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje gera ekonominė padėtis, skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jos ekonominė ateitis — trapi ir priklauso nuo gerų santykių su kaimyninėmis šalimis. Apie tai interviu Sputnik Lietuva pareiškė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasak jo, Lietuva turi geras plėtros Baltijos šalyse perspektyvas, tačiau ekonominė padėtis yra gana bloga — didelis nedarbas, o užsienio prekyba yra chroniškai deficitinė. Be to, dėl koronaviruso Baltijos šalyje įvyko bendro vidaus produkto (BVP) nuosmukis.

"Lietuvoje neigiami pasitikėjimo verslo ateitimi rodikliai... Tas pats pasakytina ir apie vartotojų pasitikėjimą, jis taip pat yra neigiamas. Tačiau suprantama tai, kad jų mažmeninė prekyba žlugo — koronavirusas. Bet vis dėlto ši problema egzistuoja", — sakė jis.

Pasak Zubeco, visa Rytų Europa gyveno iš investicijų ir subsidijų iš ES biudžeto. Dabar Briuselis mažina subsidijas ir kyla klausimas, ar respublika turi galimybių sureguliuoti produkcijos gamybą ir tiekimą į tarptautines rinkas.

Ekspertas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos eksporto pozicija — Baltarusijos ar Rusijos naftos produktų reeksportas arba perdirbimas iš Rusijos resursų.

"Todėl kyla klausimas, kokiu lygiu Lietuva gali egzistuoti savarankiškai be Baltarusijos ir Rusijos paramos. <...> Lietuva turi geras pozicijas, geresnes nei Latvija ir Estija, tačiau tuo pat metu ekonominė ateitis yra labai trapi ir iš tiesų priklauso nuo normalių santykių su Baltarusija, iš dalies su Rusija. Mažesniu mastu, bet, nepaisant to, Rusija vis dar naudoja Lietuvą kaip tranzito koridorių daliai savo produktų", — sakė Zubecas.

Taip pat ekspertas įvertino migraciją Lietuvoje. Jis sakė, kad lietuviai išvyksta, į jų vietą atvyksta migrantai. Tuo tarpu reikia suprasti, kad vidinius gyventojus keičia migrantai.

"Nacionalinės gerovės požiūriu šiame procese nėra nieko gero, nes jie turi pakeisti migrantais tuos žmones, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje buvo ir yra žemesnė nei Europoje, o Lietuva nėra patraukli savo piliečiams. Visi, kas gali išvykti — išvyksta, ir tai rodo apskritai rimtos finansinės ir ekonominės krizės sąlygas, kuriuose dabar gyvenama... Pirmiausia nukenčia silpnos šalys. Tai, kad Lietuva yra viena silpniausių Europos Sąjungos valstybių kartu su Rumunija, Bulgarija, Graikija... Akivaizdu, kad krizės metu jos labiausiai nukentės", — sakė Zubecas.

Lietuvos ekonomika bet kurią akimirką gali smarkiai nukentėti, nes iš tiesų jos pagrindas yra reeksportas, pridūrė jis.

Anksčiau Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą.

Apžvalgoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu daugiau žmonių atvyksta į respubliką, nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Be to, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Tegai:
eksportas, Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas