VVT

Įvedus karantiną Vilniuje keleivių srautai sumažėjo perpus

(atnaujinta 20:54 2020.11.07)
Atsižvelgiant į vilniečių judumo tendencijas, nuo lapkričio 4 dienos pakeisti viešojo transporto tvarkaraščiai

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniuje prasidėjus lokaliam karantinui įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai skaičiuoja, kad keleivių srautai sumažėjo maždaug 49 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašo miesto savivaldybė.

Remiantis naujausiais Vilniaus miesto Eismo valdymo centro duomenimis, praėjusios savaitės transporto srautai Vilniuje, palyginti su ankstesne spalio savaite, rytinio piko metu buvo maždaug 15 proc., vakarinio piko metu — apie 19 proc. mažesni. Praėjusios savaitės transporto srautai, palyginti su ta pačia metų savaite pernai, rytinio piko metu yra apie 30 proc., vakarinio piko metu apie 20 proc. mažesni.

Atsižvelgiant į vilniečių judumo tendencijas, nuo lapkričio 4 dienos pakeisti viešojo transporto tvarkaraščiai — jie suplanuoti taip, kad vilniečiai keliautų saugiai, galėtų laikytis atstumo, o pats autobusų ir troleibusų kursavimas būtų efektyvus.

"Keleivių srautus stebime ir analizuojame kasdien, viešojo transporto tvarkaraščius ir transporto priemonių talpą parenkame pagal keleivių srautus kiekviename maršrute. Nuo karantino pradžios praėjus savaitei matome, kad keleivių ryškiai sumažėjo, todėl dabartiniai tvarkaraščiai nebėra optimalūs. Bet kokiu atveju keisdami tvarkaraščius išlaikome pagrindinį tikslą — užtikrinti saugias ir patogias keliones viešuoju transportu", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" Viešojo transporto departamento vadovė Loreta Levulytė.

Taip pat ji paragino visus vilniečius elgtis atsakingai, dėvėti apsaugines veido kaukes, rūpintis savimi, aplinkiniais ir prisiminti, kad saugiausia šiuo metu yra namuose.

Tegai:
keleivai, karantinas, Vilnius
Dar šia tema
Poderskis papasakojo, kaip Vilnius ruošiasi COVID-19 atvejų skaičiaus didėjimui
Vyriausybė paskelbė vaizdo įrašą apie kovą su COVID-19 Lietuvoje
Skvernelis pasakojo apie planus įvesti visuotinį karantiną
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC