Lapkričio 7

Kokia šiandiena diena: lapkričio 7-osios šventės

(atnaujinta 19:00 2020.11.06)
Nuo lapkričio 7 dienos iki metų galo lieka 55 dienos, dienos ilgis — 08 val. 59 min. Posovietinėse šalyse šią dieną minima Spalio revoliucijos diena

Lapkričio 7 yra 311-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 312-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 54 dienos.

2020 metų lapkričio 7 dieną saulė teka 07:33leidžiasi 16:32, dienos ilgis — 08 val. 59 min.

Tarptautinė vyrų diena

Pirmąjį lapkričio šeštadienį švenčiama Tarptautinė vyrų diena. 1999 m. šią šventę iniciavo buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, todėl lietuviai gana skeptiškai žiūri į šią šventę, kaip ir į Tarptautinę moters dieną, švenčiamą kovo 8-ąją.

Tačiau Tarptautinė vyrų diena švenčiama visame pasaulyje, nes M. Gorbačiovas pasiūlytą šventę patvirtino Jungtinių tautų organizacija Vienoje.

Tiesa, įvairiose šalyse Vyrų diena minima ir kitokiu laiku. Pvz., Indijoje – lapkričio 19 d., Ukrainoje — vasario 23 dieną, Lenkijoje ir Slovėnijoje — kovo 10 dieną, Brazilijoje — liepos 15 dieną.

Spalio revoliucijos diena

1917 metų Spalio perversmas, įvyko, paradoksaliai skamba, lapkričio 7 dieną. Kodėl? Nes Rusijos imperija tuo metu gyveno pagal senąjį kalendorių ir pagal jį perversmas (kaip TSSR buvo įvardijama — Didžioji spalio socialistinė revoliucija) įvyko spalio 25 dieną.

Spalio revoliucija buvo įvykdyta bolševikų, vadovaujant Vladimirui Leninui ir Levui Trockiui. Tai buvo pirmoji oficiali komunistinė revoliucija pasaulyje, pagrįsta Karlo Markso idėjomis.

Trockio vaidmuo tikrai nė kiek ne mažesnis nei legenda tapusio Vladimiro Lenino. Tačiau jau vėliau, kai vyko vidinės kovos tarp Rusijos komunistų, Levas Trockis buvo paverstas išdaviku ir "atpirkimo ožiu". Buvo perrašyta net ir Spalio perversmo istorija, menkinant Trockio vaidmenį.

Revoliucija atėmė valdžią iš Laikinosios vyriausybės, sukėlė Rusijos pilietinį karą ir paprastai laikoma Tarybų Sąjungos susikūrimo proceso pradžia, nors ši valstybė oficialiai buvo įkurta tik 1922 metais.

Perversmo simboliu tapo Žiemos rūmų Petrograde, kur posėdžiavo Laikinoji Vyriausybė, šturmas, kuriam ženklą davė kreiserio "Aurora" šūvis. Perversmą formaliai vykdė Petrogrado taryba, esą bandydama užkirsti kelią Laikinosios Vyriausybės išdavystei.

JAV nepripažino naujosios vyriausybės iki 1933 metų. Europos valstybės pripažino tuomet dar tik besiformuojančią Tarybų Sąjungą jau nuo 1920 metų ir nuo tada pradėjo su ja prekiauti.

Ši diena istorijoje

1367 metais rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Videniškių — vietovės Molėtų rajone, netoli Siesarties upės, vardas. Lietuvos didysis kunigaikštis Daumantas XIII a. čia buvo pastatęs gynybinę pilį-tvirtovę.

1816 metais Salamiestyje, Kupiškio rajone, gimė rašytojas, vertėjas Viktoras Julijonas Aramavičius.

1928 metais Karaliaučiuje, dabartiniame Kaliningrade, pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos.

1991 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą"Dėl LKP ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo".

2004 metais Lietuvoje lankėsi 15 NATO ekspertų, kurie domėjosi Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pertvarka.

2006 metais eidamas 80-uosius metus mirė žymus tapytojas peizažistas, dailės pedagogas Vincas Norkus.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Amantas, Erna, Ernesta, Ernestas, Ernestina, Gotautė, Karina, Rufas, Rufina, Rufinas, Sirtautas, Sirtautė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (137)
Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra nori panaikinti Seimo nario Gapšio teisinę neliečiamybę

(atnaujinta 12:35 2020.11.24)
Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Į naujosios kadencijos Seimą jis buvo išrinktas nuo Darbo partijos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Darbo partijos pirmininką, deputatą Vytautą Gapšį, kuris kaltinamas prekybą poveikiu ir kyšininkavimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Politikas yra vienas iš kaltinamųjų byloje, susijusioje su "MG Baltic". Tyrimas pradėtas 2016 metais. Tardymo organai tvirtina, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje tyriami buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", partija "Liberalų sąjūdis" ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir 1,9 mln. eurų bauda.

Prokuratūra pažymėjo, kad Gapšys buvo išrinktas į naujosios kadencijos (2020–2024 m.) Seimą ir įgijo Seimo nario asmens neliečiamybę. Pagal Lietuvos Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Tik šalies generalinis prokuroras gali kreiptis dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei jo laisvės suvaržymo. Ryšium su tuo Pašilis kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti Gapšio Seimo nario asmens neliečiamybę.

Skandalas aplink "MG Baltic"

2018 metų gegužę Valstybės saugumo departamentas pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą apie verslo poveikį valstybinėms ir teisėsaugos struktūroms. Visų pirma, pranešime buvo teigiama, kad koncernas "MG Baltic" esą bandė paveikti valdininkus, kad gautų sau naudą, o jo atstovai užsiėmė šantažu.

Birželį "MG Baltic" ketino pateikti ieškinį Valstybės saugumo departamentui, taip pat tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Bendrovė planavo reikalauti atlyginti padarytą žalą, tame tarpe asmeniškai Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio.

"MG Baltic" ir "Liberalų sąjūdis" dalyvauja byloje dėl politinės korupcijos. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas didelio kyšio iš įmonės gavimu, taip pat ​​prekyba poveikiu.

Tegai:
MG Baltic, Lietuva, Seimas, Generalinė prokuratūra
Ežeras

Atskleista, kokia temperatūra vyrauja šalies vandens telkiniuose

(atnaujinta 11:27 2020.11.24)
Giliausiame Lietuvos ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 laipsnius šilumos

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Papasakota kokia temperatūra vyrauja vandens telkiniuose lapkritį, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Skirtingai nei kitų skysčių vandens tankis yra didžiausias esant 4 °C, tačiau toliau vėstant vandens tankis ima mažėti. Todėl gilių vandens telkinių dugne vandens temperatūra yra apie 4 °C ir niekada nenukrenta žemiau", — rašoma pranešime.

Stervo, Girutiškio, Paršežerio, Švento, ežeruose vandens temperatūra jau yra žemesnė nei 5 °C ir artėja prie 4 °C.

Tuo tarpu, giliausiame šalies ežere Tauragne vandens temperatūra kol kas dar yra aukštesnė ir siekia 6,9 °C.

Tarnybos duomenimis, upėse vandens temperatūra svyruoja nuo 3 °C iki 7 °C.

Tegai:
vandens telkiniai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Žiemos pranašas: Lietuvoje iškrito pirmasis sniegas
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami apie plikledį
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas