Vilnius, archyvinė nuotrauka

Per praėjusią parą Lietuvoje registruoti dar 1056 nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 15:09 2020.11.09)
Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios siekia 25,7 tūkst., nuo ligos jau mirė 210 žmonių

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1056 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš jų 305 registruoti Kauno, 293 Vilniaus, 157 Klaipėdos, 76 Telšių, 75 Panevėžio, 41 Alytaus, 36 Šiaulių, 35 Marijampolės, 26 Tauragės ir 7 Utenos apskrityse.

Didesni protrūkiai per vakar parą fiksuoti Dūseikių socialinės globos namuose Telšių apskrityje, Šalčininkų raj. Eišiškių ASPC globos skyriuje, Švenčionių r. ligoninėje, LSMU Kauno klinikose, VŠĮ Jurbarko ligoninėje, VŠĮ Mažeikių ligoninėje.

Patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 25 755 atvejus, serga 19 629 žmonės, pasveiko 5813 žmonių.

Iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 3 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 210 gyvybių.

Medikai su specialiais kostiumais
© Sputnik / Владимир Астапкович

Pirmasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų,  koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 28 dieną.

Antrasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Liga asmeniui patvirtinta lapkričio 5 dieną.

Trečiasis mirties atvejis registruotas Tauragės apskrityje. Asmuo priklausė 90-99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas patvirtintas lapkričio 8 dieną.

Taip pat vakarykštę parą Klaipėdos apskrityje registruotas 1 mirties atvejis, kai užsikrėtusysis koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

NVSC primena, kad asmenys, kurie gavo patvirtinimą, kad jiems atliktas tyrimas PGR metodu (imant tepinėlį iš nosiaryklės) yra teigiamas, t. y. nustatytas koronavirusas, turi nedelsiant izoliuotis, nelaukdami NVSC specialistų skambučio, taip pat – informuoti asmenis, su kuriais pastaruoju metu bendravo, apie galimą riziką.

Lietuvoje lapkričio 7 dieną pradėjo galioti bendras karantinas, kuris tęsis tris savaites.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 50 milijono infekcijos atvejų, daugiau kaip 1,2 milijono žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (652)
Dar šia tema
Atskleistas ankstyvas koronaviruso simptomas
Įvardyti produktai, uždrausti vartoti sergant koronavirusu
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio

(atnaujinta 17:11 2020.11.25)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors šiuo metu stebimas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimas, šalyje išlieka sunki padėtis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Trečiadienį Vyriausybė nutarė pratęsti visoje šalies teritorijoje galiojantį karantiną iki gruodžio 18 dienos.

Vyriausybės nutarime numatoma, kad karantinas galios iki gruodžio 17 dienos 24 val., jei nebus dar kartą pratęstas.

"Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet vis dėlto turime sudėtingą situaciją", – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tuo tarpu švelninamos kai kurios karantino sąlygos. Nutarime numatoma leisti lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, užtikrinant 10 kv. m. muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki penkių asmenų. Tačiau šis  reguliavimas turėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną, o Vyriausybė iki to laiko, matydama, kad situacija prastėja, gali pakeisti nurodymus.

Antrasis visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas lapkričio 7-ąją ir turėjo baigtis lapkričio 29-ąją. 

Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
karantinas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (652)
Dar šia tema
Statistikos departamentas taps pagrindiniu koronaviruso duomenų šaltiniu Lietuvoje
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Čmilytė abejoja, ar privaloma Seimo narių izoliacija nepažeidžia Konstitucijos
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Paaiškėjo eismo įvykio Sankt Peterburge su Lietuvos konsulato automobiliu detalės

(atnaujinta 13:56 2020.11.25)
Transporto priemonė neviršijo leistino greičio, vairuotojas buvo blaivus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl šio įvykio

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Sankt Peterburge moterį partrenkusį automobilį vairavo Respublikos generalinio konsulato darbuotojas.

Anksčiau tapo žinoma, kad trečiadienio rytą Kronverkskio prospekto ir Zverinskajos gatvės sankryžoje įvyko avarija. Buvo pranešta, kad Lietuvos generalinio konsulato automobilis partrenkė moterį, nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę.

"Pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Greitis nebuvo viršytas, vairuotojas buvo blaivus. Mes nuoširdžiai apgailestaujame dėl įvykio",— sakoma Užsienio reikalų ministerijos komentare, atsiųstame į laikraščio "Fontanka.ru" paklausimą.

Anksčiau leidinys pranešė, kad automobilį galėjo vairuoti Lietuvos konsulato Sankt Peterburge patarėjas-pasiuntinys Ernestas Mickus, tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta.

Be to, žiniasklaida rašė, kad moteris prieš keletą metų su vyru persikėlė į Sankt Peterburgą iš Čitos, ji turi mažą sūnų.

Tegai:
eismo įvykis, Užsienio reikalų ministerija, konsulatas, Lietuva, Sankt Peterburgas
Dar šia tema
Atskleista, dėl ko įvyksta beveik trečdalis visų eismo įvykių Lietuvoje
Kretingoje girtas vairuotojas mirtinai sužalojo dviratininką ir apgadino du automobilius
Lenktynės saviizoliacijos metu nepilnamečiams baigėsi griovyje — video

Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu prieštarauja net Europai, mano ekspertas

(atnaujinta 16:43 2020.11.25)
Rusijos pusė laikosi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principų su Lietuva, priešingai nei Lietuvos politinis elitas, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Rusija neturi užduoties ieškoti sau išorinių priešų ir vykdyti prieš juos specializuotas operacijas, ji yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis šalimis, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Rusija nuolat kalba apie vienodus bendradarbiavimo, gero kaimynystės principus su visomis buvusios posovietinės erdvės šalimis, su kuriomis ji ribojasi, su visomis šalimis, su kuriomis ją sieja istoriniai ryšiai. Rusija specialiai niekur sau priešų neieško. Rusijos užsienio politika neturi užduoties būtinai rasti išorinį priešą ir pradėti vykdyti prieš jį specializuotas operacijas — politines, ekonomines. Todėl požiūris į Lietuvą yra toks pat — jis remiasi geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principais. Rusijos Federacija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltijos šalimis, Lenkija, Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis, su kuriomis dabar kyla gana įtempti santykiai dėl tam tikrų klausimų", — pareiškė ekspertas.

Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos elitas vykdo politinį užsakymą ir dažnai jo pareiškimai prieštarauja net santykių kūrimo tarp Europos ir Rusijos principams.

"Kiekvienas vykdo savo politinį užsakymą. Baltijos šalių politinis elitas apskritai ne tieks veikia gyventojų interesais, kiek vykdo tų struktūrų, kurios jai suteikia vadovavimą, užsakymą. Visų pirma, JAV, dalis ES valstybių, bet net Europos Sąjungai Baltijos šalių elgesys dažnai yra nesąmonė ir prieštarauja tiems pagrindiniams principams, kurie egzistuoja Europos judėjime santykiuose su Rusija", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Solonikovo, kol kas Baltijos šalių ir Rusijos santykiuose niekas negali pasikeisti.

"Kai tik nacionaliniai orientuotas elitas, kuris dirbs visų pirma savo gyventojų, savo šalies, savo valstybės rėmuose, o nevykdys užsienio politikos užsakymo, tada, žinoma, gali būti pokyčių. Visi supranta, kad ir Ukrainai, ir Baltarusijai ir Baltijos šalims, ir daugeliui kitų šalių, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, daug svarbiau turėti rinką Rytuose ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusijos Federacija visais klausimais — ir transporto logistikos , ir prekybos, ir pardavimo rinkos, ir naudingųjų iškasenų įsigijimo, — nei vykdyti politinius užsakymus, kurti neigiamą foną. Bet dar kartą: jei valdantieji elitai dirbs žmonių ir valstybių interesais — politika pasikeis, ar jie vykdys politinį užsakymą tų, kurie juos skiria vadovauti šioms teritorijoms, — nieko neįvyks. Esant dabartinei Lietuvos vadovybei, niekas nepasikeis" , — padarė išvadą ekspertas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgaliojamųjų raštų įteikimo ceremonijoje pareiškė, jog Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Pasak Rusijos vadovo, bendradarbiavimas su Lietuva galėtų būti "aktyvesnis ir įvairesnis".

"Juo labiau kad mes, kaip žinote, kaimynai, artimi kaimynai. Mes esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau tą patį požiūrį matyti ir iš mūsų kolegos iš Lietuvos pusės", — pažymėjo jis.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad visos konstruktyvios užsienio šalių ambasadorių iniciatyvos sulauks paramos Rusijoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas