Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Sučiupti NT plėtotojai, nesumokėję beveik ketvirčio milijono PVM

(atnaujinta 18:15 2020.11.09)
Siekdami išvengti privalomo mokėti PVM, įtariamieji valstybės institucijoms galimai teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir dėl to per daugiau nei trejus metus valstybei galėjo nesumokėti per 201 tūkst. eurų PVM

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Trys nekilnojamojo turto plėtros įmonių direktoriai kaltinami nuslėpę beveik ketvirtį milijono eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybei, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Išaiškintos dvi tarpusavyje susijusios Kauno įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto plėtros verslu.

Vienai iš įmonių paeiliui vadovavę du direktoriai kaltinami apgaulingai tvarkę įmonės buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Ne vieną Kaune gerai žinomą butų ir kotedžų kvartalą pastačiusios įmonės vadovai per trejus savo veiklos metus neteikė pastatytų gyvenamųjų namų vertės apskaičiavimo, sąmatų, atliktų darbų aktų.

FNTT nustatė, kad tiek pirmasis, tiek vėliau pareigas ėję direktoriai registruose neapskaitydavo pastatytų butų, butų bei žemės sklypų pardavimų, neteikė privalomų duomenų valstybės institucijoms ir registrams.

Įtariama, kad direktoriai taip pat nematė reikalo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes į apskaitos registrus būdavo įtraukiamos ne visos turto pardavimo operacijos, o pardavus turtą pirkėjams — nebūdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros.

FNTT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad direktoriai, siekdami išvengti privalomo mokėti PVM, valstybės institucijoms galimai teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir dėl to per daugiau nei trejus metus valstybei galėjo nesumokėti per 201 tūkst. eurų PVM.

Kita Kauno nekilnojamojo turto plėtros bendrovė pareigūnų dėmesio sulaukė taip pat dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos.

Turimais duomenimis, šios bendrovės direktorius buvo prieš tai minėtos įmonės akcininkas, samdė bendrovę rekonstrukcijos darbams, o išlaidas nurašė į savo vadovaujamos bendrovės sąnaudas. Direktorius taip pat negalėjo pagrįsti, už kokius darbus išrašė 6 sąskaitas faktūras Prancūzijos įmonei, neturėjo kitų dokumentų.

Iš surinktų duomenų nustatyta, kad direktorius atsainiai tvarkė privalomus registrus, į apskaitą neįtraukė gautų grynųjų pinigų, į įmonės žiniaraščius neįtraukė nekilnojamojo turto pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims iš viso už 232 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per beveik dvejus metus, galimai apgaulingai tvarkant įmonės buhalteriją ir pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, valstybei buvo nesumokėta beveik 19 tūkst. eurų PVM.

Kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo pareikšti visiems trims direktoriams. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už daugiau nei 184 tūkst. eurų.

Griežčiausia gresianti bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už siekį išvengti mokesčių, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Kaunas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT aptiko nelegalių cheminių mišinių už daugiau kaip 2 mln. eurų
Motina ir sūnus įtariami neteisėtu praturtėjimu
Tėvas su sūnumis kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono mokesčių
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Vakcina nuo COVID-19

Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinius poveikius

(atnaujinta 10:38 2020.11.26)
"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Tikėtina, kad pirmieji skiepai nuo koronaviuso Lietuvoje bus suleisti jau sausio mėnesį, savo Facebook paskyroje rašė Seimo narys Antanas Guoga.

Pasak Guogos, pasirodant pirmosioms vakcinoms žmonėms visame pasaulyje turi būti suteikta išsami informacija apie visus galimus šalutinius poveikius.

"Tiek "Pfizer", tiek "Moderna" sukurtoms vakcinoms reikia dviejų dozių. Tarp pirmos ir antros dozės turės praeiti dviejų savaičių — mėnesio laiko tarpas. Todėl kai kurie Amerikos gydytojai nerimauja, ar jų pacientai grįš pakartoti antrą dozę, kada po pirmo dūrio gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai simptomai", — rašo Seimo narys.

Abi bendrovės po tyrimų pripažino, kad vakcinos gali sukelti žmonėms šalutinį poveikį, panašų į simptomus susijusius su lengvu COVID–19. Pavyzdžiui, gali pasireikšti raumenų skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas. Gydytojai teigia, kad žmonėms reikalingas visiškas aiškumas.

"Koronaviruso vakcinos injekcijos gali sukelti šiurkštų šalutinį poveikį, todėl jie žinos, ko tikėtis ir todėl nebijos atvykti gauti antrą dozę. Nes susileidus tik vieną dozę, skiepas nebus veiksmingas. Tai tas pats, kas nieko", — pabrėžė jis.

Taip pat, pasak jo, labai svarbu žinoti ir apie galimų šalutinių poveikių trukmę.

"Moderna" ir "Pfizer" vakcinos tyrimo dalyviai dar rugsėjo mėnesį sakė, kad gavę injekcijas jie jaučia aukštą temperatūrą, kūno skausmus, galvos skausmus, silpnumą ir išsekimą. Taip pat dalyviai teigė, kad simptomai beveik visada išnyko po dienos, kartais ir greičiau.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Antanas Guoga
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Atminimo lenta ant atminimo akmens, įrengto Lenkijos lėktuvo Tu-154 katastrofos vietoje 2010 metų balandžio 10 dieną

Lenkija laiko Rusijos prašymą įrašyti Kačinskio pokalbį prieš jo mirtį provokacija

(atnaujinta 11:27 2020.11.26)
Anksčiau Maskva paprašė Varšuvos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su broliu prieš 2010 metų lėktuvo katastrofą, stenogramos

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Šimonas Šinkovskis pavadino Rusijos prašymą pateikti telefono pokalbio, kurį prezidentas Lechas Kačinskis su savo broliu prieš pat Smolensko katastrofą surengė, politiniu žaidimu ir provokacija.

Vilniaus miestas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Rusija paprašė Lenkijos telefoninio pokalbio, kurį prezidentas Kačinskis turėjo su savo broliu prieš lėktuvo katastrofą 2010 metais, stenogramą. Tokio pokalbio faktą anksčiau rašė Lenkijos žiniasklaida: jų duomenimis, Kačinskis prieš pat savo mirtį telefonu kalbėjo su broliu ir "buvo paliestas vienas iš skrydžio aspektų". Pokalbio įrašas įtrauktas į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą.

"Tai sunku suvokti kitaip nei kaip tam tikrą provokaciją, nes Rusija, be kita ko, neatsako į Europos Tarybos rezoliuciją, raginančią nutraukti tyrimą ir perduoti Lenkijos valstybei priklausančias nuolaužas. Tuo tarpu ji neatsako į daugelį Lenkijos prokuratūros prašymų. Ji staiga sau primena šį tyrimą ir siunčia paklausimus Lenkijai. Aš to nesielgiu kitaip, tik, deja, iš tam tikro politinio žaidimo", — agentūra RAR cituoja Šinkovskį.

Informaciją apie stenogramos buvimą RIA Novosti patvirtino vienas iš Lenkijoje įvykusio lėktuvo katastrofos tyrimo dalyvių. Jis patikslino, kad pokalbis vyko "netrukus prieš lėktuvo katastrofą leidžiantis Smolenske". Tuo pat metu agentūros pašnekovas atsisakė aptarti pokalbio turinį. Savo ruožtu Lenkijos generalinė prokuratūra neigė stenogramos buvimą.

Kaip anksčiau interviu "Gazeta Wyborcza" sakė buvęs lenkų teisėjas Wojchechas Lonczewskis, atnaujinęs šios nelaimės tyrimą, jei visuomenė sužinotų apie Kačinskio pokalbio turinį, ji "turėtų visiškai kitokį vertinimą, kas įvyko po 2010 metų balandžio 10 dienos". Anot jo, nuorašas jam tapo žinomas "iš labai slaptų medžiagų" ir leidžia "susidaryti idėją, ką sugeba Jaroslavas Kačinskis". Anot buvusio teisėjo, šie dokumentai netyčia buvo įtraukti į Lenkijos baudžiamosios bylos medžiagą. Iki šiol jie nebuvo viešinami.

Kaip buvo paskelbta vėliau, Lenkijos Smolensko lėktuvo katastrofos tyrimo komisija neigė turėjusi pokalbio stenogramą prieš 2010 metų Smolensko lėktuvo katastrofą, nepaisant tyrimo dalyvio patvirtinimo.

"Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomitetyje tokios medžiagos nėra, o Generalinė prokuratūra teigė, kad jos taip pat neturi", — sakoma komisijos pranešime, atsakant į RIA Novosti prašymą.

Be to, Lenkijos pusė ir toliau atkakliai tvirtina, kad per avariją lenkų lėktuvo įgula yra nekalta.

"Ryšium su šiandieniniu Rusijos generalinės prokuratūros pareiškimu, kuriame teigiama, kad už katastrofą prie Smolensko buvo atsakingi lenkų pilotai, kurie "nutarė tęsti tūpimą nesant matomumui", informuojame jus, kad šis lenkų pilotų kaltinimas yra melagingas ir, remiantis įrodymų baze, neturi pagrindai", — sakoma pranešime.

Lenkijos komisija tvirtina, kad "būtent Rusijos prokuratūros pateikta medžiaga rodo, kad lenkų pilotai 2010 metų balandžio 10 dieną nuo pat pradžių planavo tik kontrolinį priėjimą į sprendimų priėmimo aukštį ir kitą ratą".

Taip pat nurodoma, kad "100 metrų aukštyje, vadovaujantis ankstesniu sprendimu sukti dar vieną ratą, pirmasis pilotas davė komandą "Palikti", kurią pakartojo antrasis pilotas, po kurio lenkų įgula pradėjo sukti antrą ratą. Šį faktą patvirtino po Rusijos dispečerio avarijos, apibūdinant paskutinę tariamą orlaivio padėtį".

"Mes apgailestaujame, kad Rusijos prokuratūra rodo nežinojimą apie tokią svarbią įrodomąją medžiagą, liudijančią lenkų įgulos veiksmų teisingumą, ir klaidina visuomenę", — sakoma pranešime.

Katastrofa Smolenske

Lenkijos lėktuvas Tu-154 2010 metų balandžio 10 dieną nukrito artėjant tūpimui. Žuvo 96 žmonės, įskaitant tuometinį valstybės vadovą Lechą Kačinskį ir jo žmoną, žymius politikus ir karinius lyderius.

Praėjus metams po tragedijos, Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą, paskelbė, kad tiesioginė katastrofos priežastis buvo įgulos sprendimas neišvykti į pakaitinį aerodromą prastomis oro sąlygomis, o sisteminės priežastys buvo prezidento būrio pilotų mokymo trūkumai.

Pirmoji Lenkijos komisija, vadovaujama buvusio vidaus reikalų ministro Jerzy Millerio, padarė panašias išvadas, nurodydama katastrofos priežastį, kad rūkas lėktuve nukrito žemiau leistino minimumo. Dabartinės Lenkijos valdžios institucijos nesutiko su Tarpvalstybinis aviacijos komiteto ataskaita ir Millerio komisijos išvadomis ir nusprendė sukurti antrą komisiją, kuri kelerius metus nesugebėjo užbaigti savo darbo ir pateikti ataskaitos.

Taigi praėjus dešimčiai metų po katastrofos Lenkijos valdžia svarsto "alternatyvias" įvykio versijas, įskaitant tyčinius Rusijos skrydžių vadovų veiksmus ir tariamai lėktuve Rusijoje pasodintus sprogmenis. RF valdžios institucijos kategoriškai atmeta šias hipotezes.

Tuo tarpu šių metų rugsėjį tapo žinoma, kad Lenkijos generalinė prokuratūra ketina įtraukti į tarptautinį ieškomų skrydžių vadovų, kurie tą dieną dirbo Smolensko aerodrome, sąrašą. Rusijos užsienio reikalų ministerija tai vertino kaip politinį reginį ir persekiojimą.

RF pranešė, kad jis visais atvejais padeda Lenkijos kolegoms tiriant šią ekstremalią situaciją: nuo nelaimės jie daugiau nei dešimt kartų ištyrė lainerio nuolaužas, kurios dabar yra saugomos Rusijoje kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje.

Tegai:
Lechas Kačinskis, Rusija, Lenkija
Dar šia tema
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas